Lietuvai tapusi Europos Sąjungos nare, organizuodamos savo veiklą savivaldybės privalo atsižvelgti ir į ES teisės aktus. Šioje duomenų bazėje surinkti ES teisės aktai turintys tiesioginį/ netiesioginį poveikį savivaldybėms - tiek privalomo pobūdžio teisės aktai (direktyvos, reglamentai, sprendimai), tiek svarbesnieji rekomendacinio pobūdžio dokumentai (rekomendacijos, komunikatai, gairės, strategijos).
ES teisės aktų duomenų bazė bus nuolat atnaujinama, joje numatoma talpinti taip pat naudingas nuorodas, ES poveikio savivaldai srityse atliktas studijas.
·pirminės ES teisės aktai sutartys, jų priedai, protokolai, jų pakeitimai
·antrinės ES teisės aktai direktyvos, reglamentai, sprendimai
·ES teisminė teisė Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimai
Pagrindiniai ES teisės aktai
Sutartys
Sutartys sudaro ES teisinį pagrindą, iš kurio išvedami kiti teisiniai instrumentai. Per eilę metų steigiamosios sutartys buvo pakeistos ir papildytos, paskutinioji - ES Konstitucinė sutartis.
Reglamentai
Reglamentai, nuo jų įsigaliojimo dienos, yra privalomi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse ir turi tokią pačią galią kaip ir šalies nacionaliniai įstatymai. Reglamentas įsigalioja visose ES valstybėse vienu metu visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (taigi tiesiogiai galioja ir savivaldybėms) nuo jo paskelbimo ,,Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ar reglamente nurodytos datos. Jo įsigaliojimui nereikalingi papildomi nacionalinės teisės aktai.
Direktyvos
Direktyvos tikslai yra privalomi valstybėms narėms, tačiau jų įgyvendinimo formas ir būdus vyriausybės gali pasirinkti pačios. Direktyvos daugiausia naudojamos derinti, koordinuoti tiems nacionaliniams įstatymams, kurių įvairovė ar netolygumai trukdo veikti bendrajai rinkai; jos dažnai nustato konkrečių priemonių įgyvendinimo terminus. Direktyva, skirtingai nuo reglamento neturi tiesioginio visuotinio galiojimo, ji galioja vienai, kelioms ar visoms valstybėms narėms, bet ne asmenims; be to šalys narės pačios pasirenka tinkamiausią būdą jas įgyvendinti.
Sprendimai
Sprendimas visais atžvilgiais yra privalomas tik adresatui, kuriuo gali būti valstybė narė (ar kelios jų), taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys. Sprendimai skiriasi nuo reglamentų tuo, kad jie skirti konkrečiam adresatui, tuo tarpu reglamentas taikomas visuotinai.
Rekomendacijos ir nuomonės
Nuomonės ir rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio. Jomis valstybėms narėms nurodomi siektini tikslai ar ES institucijų nuomonė tam tikru klausimu.
Rezoliucijos
Rezoliucijos naudojamos kuomet ES Ministrų Tarybos nariai nori iškelti tam tikrus politinius tikslus. Rezoliucijos nėra teisiškai privalomos, tačiau jos įpareigoja Europos Komisiją parengti atitinkamus teisės aktų projektus tam tikroje srityje. Rezoliucijomis valstybių narių įgyvendinančios institucijos įpareigojamos įgyvendinti ES politines nuostatas.
Žalioji knyga
Paskelbdama Žaliąją knygą, Europos Komisijasiekia visoje Europos Sąjungoje inicijuoti diskusijas, debatus ir daugiašales konsultacijas konkrečiu klausimu (kaip pvz. socialinė politika, viešosios paslaugos, kt.). Jeigu debatai ir svarstymai padeda nustatyti galimus problemų sprendimo būdus, tuomet Komisija jų pagrindu gali parengti Baltąją knygą, kurioje diskusijų išvados jau pateikiamos kaip bendrijos praktiniai veiksmai ar net teisės aktų projektų pasiūlymai.
Baltoji knyga
Komisijos Baltoji knyga yra dokumentas, kuriame yra suformuluoti praktinių veiksmų ar net teisės aktų projektų pasiūlymai. Dažnai (tačiau ne visada) baltosios knygos rengiamos diskusijų dėl žaliosiose knygose išdėstytų minčių pagrindu. Jeigu baltoji knyga susilaukia Ministrų Tarybos pritarimo, ji gali tapti ES veiksmų programa atitinkamoje srityje.
Baltosios knygos pagrindu Komisija gali parengti teisės aktų pasiūlymus reglamentus, direktyvas, programas, kt..
Senųjų valstybių narių patirtis
Valstybių narių patirtis patvirtina, kad vietos vadžios lygmuo yra stipriai įtakojamas Europos Sąjungos. Iki 1987 m. Bendrijos teisės aktai vietos valdžios struktūroms neturėjo tiesioginės įtakos ir EB poveikio vietos savivalda praktiškai nejautė. 9-as dešimtmetis iš esmės praplėtė Bendrijos kompetencijos sritis ir šiuo metu ES teisės aktai reguliuoja daugelį sričių, kurios tradiciškai priklauso regioninės ir vietos valdžios kompetencijai (viešieji pirkimai, aplinkos apsauga, ekonominės veiklos reguliavimas, viešųjų paslaugų teikimas, privačių įmonių subsidijavimas).
ES reikalavimai įtakoja daugelyje sričių, pvz.:
- surenkant atliekas iš privačių ūkių ir vietinės pramonės
- perkant naujus baldus vietos mokykloms
- priimant sprendimus dėl vietos valdžios institucijoje dirbančių asmenų darbo
sąlygų
- priimant sprendimą, kuri kompanija bus atsakinga už viešuosius
autobusus ar keltų linijas
-rengiant vietinius plėtros planus
- užmezgant bendradarbiavimo (twinning) kontaktus su ES partneriais
- tikrinant vietinio geriamojo vandens kokybę, maudyklų vandens ar valomo
vandens kokybę
- darbo rinkos direktyvas pritaikant vietinėje darbo rinkoje.
Tam tikros pirminių teisės aktų nuostatos ES valstybėse narėse gali būti taikomos tiesiogiai, t.y. jose suformuluotomis teisėmis ir pareigomis asmenys gali remtis nacionaliniuose teismuose (pvz. nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo). Sutarties principai taikomi taip pat ir vietos valdžios institucijoms. Sutarties nuostatos būtų pažeistos, jeigu į laisvą darbo vietą savivaldybės mokykloje darbo ieškantis mokytojas būtų nepriimtas į darbą tautybės/ pilietybės pagrindu. Lygiai taip vienodo požiūrio principą pažeistų reikalavimas, pagal kurį valstybių narių piliečiams reiktų mokėti už vietinio muziejaus lankymą, tuo tarpu kai Lietuvos piliečiai muziejuje lankytis galėtų nemokamai.
Antrinės teisės atžvilgiu, vietos valdžios institucijos privalo būti susipažinę su reglamentais, direktyvomis ir sprendimais reglamentuojančiais jų veiklos sritis. Direktyvos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, tačiau net ir tuomet kai jos yra perkeliamos, savivaldybės turėtų būti susipažinę su atitinkamomis direktyvomis tais atvejais kuomet nacionaliniai teisės aktai yra neaiškūs ar netiksliai perkelia direktyvos tikslus. Siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai teisės aktai perkeliantys ES direktyvą yra įgyvendinami teisingai, savivaldybių darbuotojai turi būti susipažinę su pačios direktyvos nuostatomis. Pvz. net jeigu direktyva dėl viešųjų kontraktų yra perkelta į nacionalinę viešųjų pirkimų teisinę bazę, patartina susipažinti su pačia direktyva, kadangi ši sritis yra itin svarbi vietos valdžios institucijoms. Be to, susipažinti su ES teisės aktais naudinga įvertinant ES teisės viršenybės principą, pagal kurį, iškilus konfliktui, ES teisės aktai yra viršesni už nacionalinius.
ES teisės viršenybės principas
Tai vienas pagrindinių ES teisės principų. ES teisė apima eilę sričių, reglamentuojamų nacionaliniais teisės aktais, o tai sąlygoja neišvengiamą konfliktą. Pagal šį principą, iškilus prieštaravimui tarp Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės, galioja ES teisė. Viršenybės principas taikomas visai (pirminei ir antrinei) ES teisei, nepriklausomai nuo to, kuris teisės aktas (nacionalinis ar Europos) buvo priimtas vėliau, taip pat visoms nacionalinės teisės formoms, įskaitant konstitucinę teisę.
Tam tikrose savivaldybių veiklos srityse yra daugiau privalomų teisinių instrumentų (direktyvų, reglamentų) nei kitose. Galima pastebėti, kad aplinkosaugos srityje dauguma dokumentų yra direktyvos arba reglamentai, tuo tarpu socialinės politikos srityje priimama daugiau komunikatų, rekomendacijų, nuomonių, gairių ir kitų neprivalomo pobūdžio dokumentų. Tai sąlygoja subsidiarumo principas.
Subsidiarumo principas
Subsidiarumo principas teigia: tam, kadsprendimai veiktų efektyviai, jie turėtų būti priimami žemiausiu valdžios lygiu arčiausiai piliečių. Tai reiškia, kad ES sprendimus turėtų priimti tiktai tada, kai šalys narės, veikdamos atskirai, negali jų įgyvendinti. Aplinkosaugos klausimų sprendimas yra efektyvesnis Bendrijos lygmeniu, tuo tarpu švietimo sistema paprastai grindžiama tradicinėmis nacionalinėmis vertybėmis išlieka išimtinoje valstybių narių kompetencijoje.
Europos Teisingumo Teismas bylų teisė
1990 m. Prancūzijos regionas Nord-Pas-de-Calais paskelbė keletą konkursų dėl mokyklų pastatų projektavimo, statymo, modernizavimo ir palaikymo. Šių darbų vertė viršijo minimalią 5 mln.eurų ribą, todėl regioninės valdžios institucijos privalėjo darbų rangovus samdyti Bendrijų lygmenyje. Taigi, konkursai dėl samdomų darbų buvo paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Tačiau skelbime buvo nustatytas reikalavimas, pateikti pažymą, jog projektuotojas yra registruotas Prancūzijos architektų asociacijoje. Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad toks reikalavimas suteikia pranašumą Prancūzijos architektams ir diskriminuoja Bendrijos architektus. Kitaip tariant, samdydama šiuos rangovus Prancūzijos regioninės valdžios institucijos pagal Bendrijos teisės nuostatas privalėjo užtikrinti, kad visų šalių narių firmos galėtų konkuruoti lygiais pagrindais. Tuo tarpu reikalavimas dėl registracijos pažymos apribojo Bendrijos architektų laisvę teikti paslaugas lygiomis teisėmis. Tokiais bylų sprendimais kitos vietos valdžios institucijos gali pasinaudoti kaip gairėmis įgyvendinant reikalavimus dėl viešųjų pirkimų Bendrijoje.
