Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje išnagrinėjome Lietuvos savivaldybių asociacijos nurodytas problemas, susijusias su pinginės socialinės paramos teikimu bei išmokoms administruoti skiriamų lėšų didinimo poreikiu.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 25-982) yra numatyta, kad išmokoms vaikams administruoti skiriama nuo 2 iki 4 procentų išmokoms vaikams mokėti skirtų lėšų. Konkretų išmokoms vaikams administruoti skiriamų lėšų procento dydį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei įvertinus šalyje susiklosčiusią sudėtingą finansinę situaciją, 2009 m. balandžio 28 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko posėdis, kuriame dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai (LSA atstovavo patarėja Audronė Vareikytė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Elena Kačanovskienė). Išanalizavus ir įvertinus posėdžio metu savivaldybių pateiktus pasiūlymus dėl galimo išmokoms vaikams administruoti skiriamų lėšų procento dydžio nustatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A1-290 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų išmokoms vaikams mokėti ir administruoti 2009 m. paskirstymo patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. išmokoms vaikams administruoti skiriamų lėšų procento dydis – 3,25 procento nuo išmokoms vaikams mokėti skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant užtikrinti teisingą ir tikslingą valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybinėms šalpos išmokoms bei išmokoms vaikams mokėti ir administruoti, paskirstymą, pervedimą, tikslinimą, naudojimą, atsiskaitymą ir kontrolę bei atsižvelgiant į savivaldybių administracijų pasiūlymus, 2009 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-703 patikslintas Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų valstybinėms šalpos išmokoms bei išmokoms vaikams mokėti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašas (Žin., 2010, Nr. 2-97), kuriuo remiantis 2010 metais darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti savivaldybių administracijos galės panaudoti visas išmokoms vaikams administruoti skirtas lėšas, o ne iki 80 procentų šių lėšų, kaip buvo numatyta iki 2010 metų.

Pažymėtina ir tai, kad susiklosčiusi situacija, kai kyla grėsmė visų socialinių išmokų mokėjimui, reikalauja, kad visos priemonės mažinti biudžeto išlaidas bei užtikrinti savalaikį išmokų mokėjimą būtų grindžiamos solidarumu tarp atskirų socialinių grupių. Išmokų mokėjimo sąlygos bei dydžiai nustatomi atsižvelgiant į gyvenimo pokyčius bei valstybės finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus išmokos vaikui mokėjimo tvarką, kuomet išmoka vaikui mokama atsižvelgiant į šeimos praėjusių kalendorinių metų pajamas užpildžius prašymą išmokai gauti, o reikalingi duomenys apie gautas pajamas yra gaunami tarpinstitucinių duomenų pagalba, savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojai turi teisę stabdyti išmokos vaikui mokėjimą ir aiškintis duomenų netikslumus tik galimai neteisingai duomenis apie pajamas pateikusiems išmokos vaikui gavėjams.

Pavyzdžiui, 2009 m. III ketvirtį išmokos vaikui gavėjų nurodytų duomenų patikrinimui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo pateiktas 71800 asmenų sąrašas, tačiau duomenų tikslinimui savivaldybėms buvo perduotas tik 8040 asmenų sąrašas.

Remiantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikta ataskaita apie savivaldybėje 2009 m. I-II ketvirčio išmokos vaikui permokas ir jų grąžinimo eigą, pastebėtina, kad minėtu laikotarpiu išmoką vaikui, atsižvelgiant į šeimos pajamų dydį, gavo 6317 šeimų, iš kurių 370 šeimų pateikė galimai neteisingus duomenis apie savo šeimos pajamas. Patikrinus duomenis, 177 šeimoms išmokos vaikui mokėjimas atnaujintas (47,8 proc. šeimų). Taigi, išmokos vaikui mokėjimui reikalingų duomenų patikrinimas bei papildomo darbo sąnaudos nustatant išmokos vaikui mokėjimo pagrįstumą tenka tik 5,86 proc. pareiškėjų bylų.

Pritarus siūlymui tikrinti visų besikreipiančių dėl išmokų vaikams pateikiamus dokumentus iš karto, savivaldybių paramos skyrių darbuotojams tektų ženkliai didesnis darbo krūvis. Tad remiantis minėtu Šiaulių miesto savivaldybės pavyzdžiu, į Šiaulių miesto savivaldybės socialinės paramos skyrių besikreipiančioms 6 tūkst. šeimų pačioms reikėtų surinkti iš įvairių įstaigų ir organizacijų duomenis apie visų šeimos narių praėjusių metų pajamas, o savivaldybės paramos skyriaus darbuotojai turėtų pareigą patikrinti jų pateiktus duomenis. Tai sudarytų ne 5,86 proc. pareiškėjų bylų (t.y. gavėjų, kuriems nustatyta permoka), o visus 100 proc. besikreipiančiųjų.

Be to, siekiant garantuoti paramą labiausiai jautrioms socialinėms gyventojų grupėms, įstatymu nustatoma galimybė savivaldybės administracijai skirti išmokas be atskiro prašymo socialinę paramą gaunančioms šeimoms pagal tuos duomenis, kurie jau yra savivaldybėse ir buvo asmenų pateikti besikreipiant dėl piniginės socialinės paramos ar socialinės paramos mokiniams. Manytina, kad galimybė skirti išmoką be atskiro kreipimosi sumažina pareiškėjų srautus bei eiles savivaldybių socialinės paramos skyriuose ir nustatytos tvarkos įgyvendinimo efektyvumas neretai priklauso nuo darbo organizavimo racionalumo ir veiksmingumo.

Išmokoms vaikams administruoti 2009 m. savivaldybių administracijoms skirta 21348,5 tūkst. litų, kasinės išlaidos per minėtą laikotarpį sudarė 19847,1 tūkst. litų (panaudota 93 proc. išmokoms vaikams administruoti skirtų lėšų), o 1501,4 tūkst. litų grąžinta į valstybės biudžetą.

Valstybinėms šalpos išmokoms administruoti 2009 m. skirta 17188,0 tūkst. litų, kasinės išlaidos sudarė – 16050,4 tūkst. litų, t. y. 6,6 proc. mažiau nei planuota (panaudota 93,4 procento valstybinėms šalpos išmokoms administruoti skirtų lėšų), nepanaudota – 1137,6 tūkst. litų.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin., 2003, Nr.73-3352; 2006, Nr. 130-4889) 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piniginei socialinei paramai administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriami 4 procentai socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad augant socialinės paramos gavėjų skaičiui, šiai paramai teikti iš valstybės biudžeto yra skiriama daugiau lėšų, o tai reiškia, jog tuo pačiu didėja ir šiai paramai administruoti skiriamų lėšų suma.

Pažymėtina, kad socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti savivaldybių administracijoms 2009 metams buvo skirta 344072,8 tūkst. litų (iš jų: socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti – 330839,2 tūkst. litų, socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti – 13233,6 tūkst. litų), o 2010 metams šiai paramai skirta 10,7 proc. daugiau lėšų – 380753,8 tūkst. litų (iš jų: socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti – 366109,4 tūkst. litų, socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti – 14644,4 tūkst. litų).

Vadovaujantis savivaldybių administracijų pateikta statistine informacija, socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti per 2009 metus išleista 8355,1 tūkst. litų (68,5 proc. administravimui skirtų lėšų), iš jų: darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms – 6327,1 tūkst. litų, kitoms išlaidoms – 2028 tūkst. litų). Atkreiptinas dėmesys, kad ši informacija pateikta be Vilniaus miesto savivaldybės duomenų, nes šios savivaldybės administracija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informacijos apie socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti skirtų lėšų panaudojimą 2009 metais laiku nepateikė.

Suprasdami, jog dažni teisinės bazės pokyčiai neišvengiamai sukelia sunkumų juos įgyvendinant ir siekdami teisės aktų įgyvendinimo sklandumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo organizuoti praktinių seminarų ciklą savivaldybėms probleminiais išmokų vaikams, socialinės paramos mokiniams ir kitais piniginės socialinės paramos teikimo klausimais (pirmasis jau įvyko Lazdijų rajono savivaldybėje š. m. vasario 11 d. visoms Alytaus apskrities savivaldybėms).

Tikime, kad geranoriški ir konstruktyvūs savivaldybių administracijų, kaip kompetentingų institucijų, atsakingų už išmokų vaikams bei kitos socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą, veiksmai bei darbo organizavimą gerinantys sprendimai užtikrins savalaikį su socialinės paramos ir išmokų teikimu bei gavimu susijusių problemų sprendimą.

Viceministrė                                                                                                             Skirma Kondratas