 |
| Gimė Vincas Pietaris |
|
Vilkaviškio rajonas , Vilkaviškio rajono savivaldybė, 1850 m. spalio 9 d.
|
|
Vincas Pietaris gimė 1850 m. spalio 9 d. valstiečių šeimoje, Žiūrių-Gudelių kaime (Vilkaviškio raj.). Nuo 1859 m. rudens porą metų lankė Pilviškių pradžios mokyklą, nuo 1865-ųjų su pertrūkiais (dėl badmečio tėviškėje) - Marijampolės apskrities mokyklą ir Suvalkų berniukų gimnaziją. Ją baigęs, 1870 m. gavo stipendiją studijoms Maskvos universitete. Čia jis mokslų kandidato laipsniu 1875 m. baigė Fizikos ir matematikos studijas ir tais pačiais metais buvo priimtas į Medicinos fakultetą, kurį baigė 1879 m. Tuo pačiu įgijo teisę dirbti apskrities gydytoju arba verstis laisva praktika, tačiau į Lietuvą negrįžo. 1879 m. vasarą jis vedė Mariją Kosovič ir apsigyveno jos tėviškėje Demianske. 1883 m. su šeima persikėlė į Ustiužną (Rusija, Vologdos sritis), kur iki gyvenimo pabaigos dirbo apskrities gydytoju. Mirė 1902 m. spalio 3 d.
Vincas Pietaris lietuvių kultūrinėn atmintin yra patekęs pirmiausia savo istoriniu romanu Algimantas - kūriniu, pelniusiu jam pirmojo lietuvių romano autoriaus šlovę, tegu ir gana prieštaringą. Kita V. Pietario kūryba: apsakymai, apysakos, memuarai, pasakų stilizacijos, publicistika - lieka romano šešėlyje. Atitinkamai neapibrėžta ir V. Pietario vieta lietuvių beletristikos raidoje: jis regimas kažkur anuometinės lietuvių prozos paraštėse, šalia kitų lietuvių kaimo buities vaizduotojų, realistų pozityvistų.
Vis dėlto tiek V. Pietario kūrybinis palikimas, tiek ir jo asmuo, esmingai reprezentuojantys kai kuriuos būdingus XIX a. pabaigos lietuvių kultūros bei literatūros raidos ypatumus, nusipelno išskirtinio dėmesio.
Paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį V. Pietaris ypač intensyviai reiškėsi lietuvių draudžiamoje spaudoje savo rašiniais bei proza. Tiesa, tyliai, po įvairiais slapyvardžiais užsislėpęs, norėdamas likti neatpažintas ir išties toks likęs - Lietuva apie V. Pietarį sužinojo tik po jo mirties.
|
Šaltiniai:
Internete: http://www.rasyk.lt/rasytojai/Vincas_Pietaris
|
|
|
|
|
