Šiandien 2024 m. balandžio 19 d., penktadienis   

  Lietuvos savivaldybių kronika / Įvykiai pagal metus
  ← Atgal

Gimė Antanas Deveikis - garsiausias kryždirbys ir dievdirbys Utenos krašte.
Kačiūnų k., Utenos r., Utenos rajono savivaldybė, 1819 m. rugpjūčio 25 d.

Antanas Deveikis Gimė 1819 08 25 Kuktiškių vls. Kačiūnų k. Mirė 1929 Vieteikių k. (Pakalnių vls.). Palaidotas Pakalniuose. Garsiausias kryždirbys ir dievdirbys Utenos krašte, sukūręs kelias dešimtis ornamentuotų kryžių. Dalį jo kryžių fotografavo B. Buračas, Ad. Varnas, Ant. Tamošaitis. Jie skelbiami ,,Lietuvių liaudies meno“, B. Buračo albumuose. Kryždirbio vaikystė prabėgo Kuktiškių dv., kuriame kumečiavo jo tėvai, o jiems anksti mirus, čia piemenavo, – Noliškio dvare – bernavo. Vėliau Kuktiškėse susirentė trobikę, vedė, o paskui, žmonai greit mirus, išėjo kryždirbiauti. Padirbo ne vieną kryžių Kuktiškėse, paskui persikėlė į Leliūnų kraštą, gyveno Pakermežyje, Leliūnuose dirbo bažnyčios statyboje, pastatė kryžius Mačionyse, Ažugiriuose, Antalgėje (1910), Utenoje, Grybeliuose (1894), Kuktiškėse (1913). Buvo dievotas, kūrė maldas, jas išgiedodamas. V. Bičiūnas, 1927 lankydamasis Kuktiškėse, miestelio kapinėse rado net kelis jo darbo kryžius. Jų buvę ir Skiemonių krašte, Momėnuose. Apie 1912 Deveikis sukūrė Mykolą Arkangelą Utenos bažnyčiai. Palaikė draugystę su knygų platintoju Liudu Kuliešiumi, su dailide ir kryždirbiu Kaziu Rinkevičiumi iš Avižienių k., kitais kryždirbiais. Deveikis vienas iš pirmųjų labai išpuoselėjo kryžių briaunas, o karnizus apstatinėjo skulptūrėlėmis (kartais iki 12 vnt.). Tokius ornamentuotus kryžius yra nupiešęs dail. A. Jaroševičius (,,Lietuvių kryžiai“, 1912), aprašę dr. J. Grinius, A. Tamošaitis (LE, t. 4, strp. ,,Dievdirbiai“ A. Deveikis paminėtas kaip vienas iš trijų didžiausių Lietuvos kryždirbių). Kita rūšis Deveikio kryžių neornamentuotais stiebais buvo Nemeikščių, Klovinių, Griūčių kaimuose, pavieškelėse. Dail. Ad. Varnas kryžių Lietuvos 10-mečiui etaloną skirtą Aukštaitijai ėmė iš A. Deveikio. A. Deveikis yra pridrožęs begales dievukų. Dalis jų dingo, kiti saugomi Utenos, Kauno muziejuose. Dieveikis, vadinamas Ančiuku, mirė Vieteikiuose, Šukio pirtelėje.

Šaltiniai:
Internete: http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/


  ↑ Į viršų   ← Atgal
   Lietuvos savivaldybių kronika
Įvykiai pagal metų dieną
Įvykiai pagal metus
Įvykiai pagal savivaldybę
Įvykiai pagal tipą
Įvykiai pagal raktinį žodį




   2016 © Lietuvos savivaldybių asociacija