 |
| Gimė Petras Arminas-Trupinėlis |
|
Vilkaviškio rajono savivaldybė, 1853 m. birželio 16 d.
|
|
Petras Arminas-Trupinėlis (poetas, vertėjas) gimė 1853 m. birželio 16 d. Deksniškiuose, Vilkaviškio rajone. Mirė 1885 m. kovo 18 d. Marijampolėje.
Baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Alvite, Naumiestyje, Marijampolėje. Aušroje paskelbė istorinių tyrinėjimų (Nusidavimai Lydos pilies ir kt.). Į lietuvių k. išvertė dalį Adomo Mickevičiaus Gražiną, L. Kondratovičiaus-Syrokomlės Piastų dukterį, Kaimo mokyklą, A. Puškino Skendinį, I. Krylovo ir I. Krasickio pasakėčių. 1893 m. Tilžėje išleisti Petro Armino raštai. Sudarė lietuvišką chrestomatiją, bet negavo leidimo spausdinti.
Parašė originalių eilėraščių, išvertė ir sulietuvino A. Mickevičiaus, L. Kondratowicziaus, A. Puškino, I. Krylovo, I. Krasickio eilėraščių, pasakėčių.
Petras Arminas (pasirašinėjo Trupinėlio slapyvardžiu) - vienas pagrindinių Aušros poetų.
Arminas buvo puikus mokytojas, ne tik žinias teikęs, bet ir rūpinęsis dvasiniu, tautiniu savo mokinių ugdymu. Pirmoji jo darbo vieta - Alvito pradžios mokykla. Pareigingas, darbštus, malonaus būdo mokytojas buvo mylimas vaikų, gerbiamas jų tėvų. Kai jį paskyrė dviklasės Naujamiesčio mokyklos vedėju, išlydėti iš Alvito susirinko gražus vyrų ir moterų būrelis. Neilgai užsibūta ir Naujamiestyje. Čia sutikta būsimoji žmona lenkaitė mokytoja Sofija Zalewska, ištikima jo gyvenimo draugė, supratusi patriotinius vyro jausmus, skatinusi jį literatūrinei veiklai. 1877 m. P. Arminas vėl savotiškai paaukštinamas - perkeliamas į Marijampolės gimnaziją parengiamosios klasės mokytoju, tuo pat metu dėsto ir neprivalomą lietuvių kalbos kursą. Darbas su vyresniais mokiniais jaunam mokytojui teikė daugiau galimybių panaudoti savo žinias, dalintis patriotinėmis idėjomis. Jo veikla prisidėjo prie tautinio lietuvių moksleivių judėjimo Marijampolės gimnazijoje. Neprivalomų lietuvių kalbos pamokų lankymas lietuviams moksleiviams tapo tautinio susipratimo veiksmu.
Visuomeninei P. Armino veiklai Marijampolės gimnazijoje darė įtaką šviesus jo kolega mokytojas P. Kriaučiūnas, kurio namai Plokščiuose tapo svarbiu kultūros židiniu. 1883 m. paskyrimą į Augustavą Lenkijoje Arminas sutiko kaip tremtį. Jo būseną atsidūrus toli nuo savųjų atskleidžia Lietuvon atsiųstos eilės Dūsavimai. Sielvartas ir ilgesys visiškai pakirto jėgas, ir poetas grįžo namo į Marijampolę, neišbuvęs nė metų svetur. Sunkios ligos patale gulėdamas, P. Arminas ramiai sutinka savo lemtį. Nebaigęs pradėtų darbų, 1885 m. kovo 18 dieną Petras Arminas mirė ir buvo su meile bei pagarba palydėtas į Marijampolės kapines.
P. Armino gyvenimas rodo tragišką XIX a. pabaigos Lietuvos inteligentų lemtį. Jis pirmas iš negausaus jų būrio buvo pakirstas džiovos.
|
Šaltiniai:
Internete: http://www.vilkaviskisinfo.lt
|
|
|
|
|
