Šiandien 2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis   

  Lietuvos savivaldybių kronika / Įvykiai pagal savivaldybę
  ← Atgal

Gimė Petras Kriaučiūnas
Vilkaviškio rajono savivaldybė, 1850 m. spalio 16 d.

Petras Kriaučiūnas, Kazimiero sūnus (mokytojas, knygnešys) gimė 1850 m. spalio 16 d. Papečkių k. (dab. Girėnai, Vištyčio apsk., Vilkaviškio raj.) Mirė 1916 m. sausio 20 d. Jaroslavlyje (Rusija.
Petro Kriaučiūno tėvai buvo pasiturintys valstiečiai.
P. Kriaučiūno išsimokslinimas: baigta Vištyčio pradinė mokykla,
1863–1871 m. – mokslas Marijampolės gimnazijoje,
1871–1875 m. – mokslas Seinų kunigų seminarijoje,
1875–1879 m. – mokslas Peterburgo dvasinėje akademijoje.
Peterburge pažintis su tuo metu studijavusiais Kazimieru Jauniumi ir Silvestru Gimžausku turėjo įtakos Petro Kriaučiūno tolesnei veiklai. Nenorėdamas dirbti Mogiliovo arkivyskupijos parapijose, šventintis į kunigus atsisakė. Baigęs mokslus Varšuvos universitete ir gavęs mokytojo diplomą, įsidarbino Marijampolės gimnazijoje.
Marijampolės gimnazijoje dėstė lotynų ir lietuvių kalbą. Gimnazijos bibliotekos lietuviškų knygų skyriuje turėjo lietuviškų knygų, tarp jų Peterburge išleistus Kristijono Donelaičio raštus ir naudojo juos pamokose lietuvių kalbos ir raštijos istorijai atskleisti. Subūrė gimnazistų būrelį lietuviškai spaudai skaityti ir platinti.
Pasirodžius „Aušros“ laikraščiui, rėmė jį pinigais, taisė rankraščius, padėjo laikraštį platinti. Užsisakydavo apie 200 egzempliorių, skleisdavo juos gimnazijoje tarp moksleivių ir visoje Suvalkijoje. „Aušrą“ gaudavo per muitininką Jakubauską iš Virbalio, parsivežti lietuviškos spaudos į Mažąją Lietuvą vykdavo pats.
Palaikė ryšius su draudžiamos spaudos platintojais kunigais ir buvusiais mokslo draugais. Tai - Adomas Grinevičius, Simonas Norkus, Antanas Radušis, Jonas Kriaučiūnas ir kiti. Dalyvavo pirmajame varpininkų susirinkime, redagavo „Varpo“ straipsnius. Buvo Marijampolėje įsikūrusios Sietyno draugijos narys. Kazio Griniaus duomenimis, turėjo apie 80 įžymių mokinių (23 iš jų buvo nukentėję nuo persekiojimų).
1887 m., atleistas iš mokytojo pareigų, įsidarbino apygardos teismo suvažiavimo raštvedžiu.
1889 m. sausio 30 d. paskirtas Plokščių (Šakių raj.) teisėju. Čia su studentais, kunigais, šviesuomene, aptardavo lietuvybės gaivinimo, spaudos leidimo bei platinimo klausimus.
1899 m. iš teisėjo pareigų atleistas. Grįžo į Marijampolę, dirbo advokatu.
Nuo 1906 m. vėl pradėjo mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metu kartu su gimnazija pasitraukė į Rusiją, apsigyveno Jaroslavlyje.


Šaltiniai:
Internete: http://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Kriaučiūnas


  ↑ Į viršų   ← Atgal
   Lietuvos savivaldybių kronika
Įvykiai pagal metų dieną
Įvykiai pagal metus
Įvykiai pagal savivaldybę
Įvykiai pagal tipą
Įvykiai pagal raktinį žodį




   2016 © Lietuvos savivaldybių asociacija