 |
| Muitinės užkardos ir perkėlos įsteigimas |
|
Druskininkai, Druskininkų savivaldybė, 1840 m. gegužės 26 d.
|
|
1839 m. Augustavo gubernatoriaus raporte Vyriausybinei finansų ir mokesčių komisijai pranešama: ... penkių mylių atstumu nuo gubernijos miesto Gardino, valdiškame kaime Druskininkuose prie Nemuno upės trykšta mineralinių vandenų šaltiniai, kurių gydomoji galia jau seniai buvo žinoma ir Jo Didenybės Imperatoriaus maloniai Aukščiausiojo buvo teiktasi įsakyti šiuos šaltinius įrengti pagal kitų žinomų mineralinių vandenų pavyzdį ir patirtį. Tai lankytojų patogumui ir buvo įvykdyta Vyriausybės bei privačių žmonių taip, kad net praėjusiais metais Druskininkų vandenys juos naudojusiųjų skaičiumi užėmė trečią vietą tarp žinomų Imperijos gydomųjų vandenų. O šiais metais lankytojų dar padaugėjo; vandenis šiuos nuo Lenkijos karalystės skiria tik Nemuno upė, taigi laisvas susisiekimas Lenkijos karalystės ir Imperijos gyventojų pasitarnautų patogesniam Vandenų lankymui norintiems jais naudotis...
1840 m. gegužės 26 d. Finansų ministro patvirtinimu buvo įsteigta muitinės užkarda asmenims, vykstantiems iš Lenkijos karalystės gydytis mineraliniais vandenimis, ir asmenims, tiekusiems maisto produktus ir statybines medžiagas. Pirkliams gi, prekeiviams ir kitiems asmenims, vykstantiems į Imperiją kitais asmeniniais reikalais, vykti per tą užkardą yra draudžiama. Tais pačiais metais buvo įrengta ir pradėjo veikti perkėla per Nemuną į Druskininkus. Varšuvos gubernatorius 4 mėnesiams, kurortinio sezono laikotarpiui nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d., išduodavo pasą vykstantiems ilsėtis į Mineralinių vandenų teritoriją. Tiekėjai gaudavo iš karinio viršininko kelionės bilietus taip pat 4 mėnesiams.
Keltas veikė nuo gegužės iki spalio mėnesio ir vienu metu talpino iki 100 keleivių.
|
Šaltiniai:
Literatūra: R.F.Goriačeva. Druskininkų mineraliniai vandenys: praeities puslapiai.Dainava. 2006 Nr.1, p. 15.
|
|
|
|
|
