Šiandien 2019 m. lapkričio 13 d., trečiadienis   

  Lietuvos savivaldybių kronika / Įvykiai pagal tipą
  ← Atgal

Gimė Algirdas Gaižutis -menotyrininkas, habil. daktaras, akademikas.
Panevėžio aps. Subačius, Utenos rajono savivaldybė, 1941 m. spalio 10 d.

Algirdas Gaižutis G. 1941 10 17 Panevėžio aps. Subačiuje tarnautojo šeimoje. Menotyrininkas, habil. dr. (1984), prof. (1985), akademikas (1998). Jo motina (Stasė Grumbinaitė) 1945 buvo ištremta į Vorkutos lagerį, tėvas 1949 į Norilsko lagerį. A. Gaižutį augino senelė, arkivyskupo M. Reinio pusseserė, vėliau žinomo Utenos verslininko, Sibiro tremtinio Kazimiero Meidaus ir Leokadijos Meiduvienės (Gaižutytės) šeima. Mokėsi Saldutiškio prad., vėliau Utenos antrojoje vid. m-klose. 1959–1961 VVU studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1961–1966 filosofiją – Maskvos universitete, 1966–1970 stacionarinėje estetikos ir kultūros teorijos aspirantūroje šiame universitete. Ten apgynė dr. disertaciją „Apie meninės vertybės prigimtį“ (1970).
Grįžęs į Lietuvą, dirbo VISI dėstytoju, vėliau Estetikos katedros vedėju. 1984 apgynė habil. dr. disertaciją „Dvasinis kūrybinis potencialas“ (kūrybos psichologijos, meninio talento prigimties ir jo ugdymo problematika).
1985–89 dirbo LMA Istorijos, vėliau – Filosofijos, sociologijos ir teisės institutuose, kurdamas naują Kultūros ir meno institutą. Nuo 1989 buvo išrinktas jo direktoriumi, nuo 1990 išrinktas LMA nariu korespondentu, 1998 – akademiku, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininku. 1992–1993 dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimams.
Mokslinių interesų sritis – menotyra, estetika, kultūros istorija ir teorija. Išleido šias monografijas: „Menas ir humanizmas. Apie meninių vertybių prigimtį“ (V., 1979), „Vaikystė ir grožis“ (K., 1982, 1988), „Kūrybinė menininko galia“ (V., 1989), „Kultūros vertybės ir erzacai“ (V., 1993), „Menų giminystė“ (K., 1998), „Meno sociologija“ (V., 1998), paskelbė virš 200 mokslinių ir meno kritikos straipsnių; vyr. redaktorius „Menotyros“ žurnalo ir tęstinių prestižinių leidinių „Senovės baltų kultūra“, „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, o taip pat įvairių mokslo ir meno žurnalų redkolegijų narys: „Problemos“, „Santara“, „Sociologija“, „Lietuvos mokslas“, „Dailė“ ir kt.
1999 už knygas: „Kūrybinė menininko galia“ (1989), „Kultūros vertybės ir erzacai“ (1993), „Menų giminystė“ (1998), „Meno sociologija“ (1998) paskirta Lietuvos mokslo premija.
1999 išrinktas į Lietuvos mokslo tarybą, jos kolegijos nariu ir humanitarinių mokslų komisijos pirmininku. Jo dideli nuopelnai rengiant naują filosofų, menotyrininkų, kultūrologų pamainą. Jis vadovavo, oponavo, buvo komitetų narys 60 mokslo daktarų ir 11 habilituotų daktarų. Skaito estetikos, meno sociologijos, kultūrologijos kursus VDU, Lietuvos muzikos akademijos magistrantams, doktorantams, išrinktas Kauno dailės instituto tarybos pirmininku, Lietuvos muzikos akademijos senato nariu „Žinijos“ draugijos prezidentu ir kt. 1994 Tarptautinė fotografijos meno federacija (FIAP), Paryžius (UNESCO) už indėlį į fotomeno istoriją, kritiką, teoriją suteikė Garbės vardą.

Šaltiniai:
Internete: http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/


  ↑ Į viršų   ← Atgal
   Lietuvos savivaldybių kronika
Įvykiai pagal metų dieną
Įvykiai pagal metus
Įvykiai pagal savivaldybę
Įvykiai pagal tipą
Įvykiai pagal raktinį žodį




   2016 © Lietuvos savivaldybių asociacija