Šiandien 2019 m. rugsėjo 20 d., penktadienis   

  Lietuvos savivaldybių kronika / Įvykiai pagal tipą
  ← Atgal

Pirmą kartą minimas Alantos vardas
Alanta, Molėtų rajono savivaldybė, 1436 m.

Alanta, miestelis Molėtų rj., 15 km. į š. v nuo Molėtų, Virintos deš. krante, prie Alantos žiočių, radialino plano struktūros miestelis − seniūnijos ir parapijos centras. Miestelio centre, šalia aikštės stovi neoromaninė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1912 m., pagal architekto K. E. Strandmano projektą. Kitoje aikštės pusėje, priešais bažnyčią, stovi užvažiuojamieji namai, pastatyti valdant Radviloms, XVIII a. II pus., iki 1892 m. rekonstrukcijos turėję klasicistinių bruožų (dabar pastate – parduotuvės). Už bažnyčios esančiose kapinėse palaidotas gydytojas, kultūros ir raštijos veikėjas, vienas „Varpo“ steigėjų Jonas Gaidys-Gaidamavičius (1860−1911 m.), į amžiaus pabaigą gyvenęs ir dirbęs Alantoje.
∆ žinoma nuo XV a., kada didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis 1436 m. ją padovanojo didikams Astikams. G. Astiką apkaltinus išdavyste Steponas Batoras 1581 m. miestelį perleido vengrų kariuomenės Lietuvoje vadui Gabrieliui Bekešui. 1598 m. ∆-ą nupirko Kirstupas Radvila, Radviloms ∆ priklausė iki 1828 m. Jiems valdant 1504 m. pastatyta katalikų bažnyčia, buvo perduota evangelikams reformatams. XIX a. pr. Alantos dvarą nupirko Tadeušas Pac−Pomarnackis.
Nuo XVIII a. pab. iki1863 m. ∆-oje veikė pradinė m-kla, 1864–1944 m. valdinė pradžios m-kla. 1912−1914 m. ∆-oje mokytojavo archeologas Petras Tarasenka. Sovietinės okupacijos metais (1944–1950m.) miestelyje veikė progimnazija.
Pirmasis lietuviškas vakaras ∆-je įvyko 1907 m. vasario 20 d.
Miestelis nemažai nukentėjo sukilimų ir karų metais: 1812 m. kraštą nusiaubė prancūzų kariuomenė, 1831 m. Dembinskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė, traukdamasi į Lenkiją ėjo per ∆-ą, vyko kautynės tarp sukilėlių ir caro kariuomenės, 1919 m. gegužės mėn. ∆-oje vyko Lietuvos kariuomenės susirėmimai su bolševikais, 1944 m. lapkričio 29 d. miestelį buvo užėmę lietuvių partizanai.
1861–1950 m. ∆ buvo valsčiaus centras. Miestelyje yra vidurinė mokykla (nuo 1950 m.), paštas, senelių globos namai, kultūros namai (nuo 1953 m.), biblioteka (įkurta1937 m.). 1923 m. ∆-oje buvo 406 gyv., 2001 m. – 464 gyv. ∆-os apylinkėje daugiau nei 10 piliakalnių, Verpeto kalnas, prie kurio buvo kuriamas filmas „Tadas Blinda“, Valiulio akmuo, miške netoli Svobiškėlio. Svarbiausi ežerai yra Liežys (Antaliežių k.), Duobys, Lukštas (Antakščių k.), Vastapas, Kėgžlys (Runionių k.), Suodys. 2 km. į r. nuo miestelio, Virintos ir Alantos tarpupyje – Alantos (Naujasodžio) dvaro dvarvietė. Senieji dvaro pastatai pastatyti XIX a. vid. Dvaro rūmuose įsikūrusi biblioteka ir kraštotyros muziejus.
Iš ∆-tos kilęs farmacininkas Adolfas Gerdvilis (vaistų bendrovės „Germapo“ įkūrėjas), dailininkas Pranas Jučys, mokytojas ir skautų veikėjas Pranas Karalius, Mykolas Šeduikis, mokyklą ∆-oje baigė aktorius Audrius Bružas.


  ↑ Į viršų   ← Atgal
   Lietuvos savivaldybių kronika
Įvykiai pagal metų dieną
Įvykiai pagal metus
Įvykiai pagal savivaldybę
Įvykiai pagal tipą
Įvykiai pagal raktinį žodį




   2016 © Lietuvos savivaldybių asociacija