Šiandien 2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis   

  Lietuvos savivaldybių kronika / Įvykiai pagal tipą
  ← Atgal

Gimė Antanas Vileišis
Medinių kaimas, Pasvalio rajono savivaldybė, 1856 m. lapkričio 3 d.

Antanas Vileišis gimė 1856 metų lapkričio 3 dieną Medinių kaime, Pasvalio rajone, laisvų karališkų valstiečių Vincento Vileišio ir Agotos Mačėnaitės šeimoje. Ūkininkų Vincento ir Agotos šeimoje gimė vienuolika vaikų. Antano Vileišio šaknys – toje pačioje Pasvalio krašto Medinių sodžiaus šeimoje, iš kurios kilo didysis Lietuvos kėlėjas inžinierius Petras Vileišis (1851–1926) bei nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjas advokatas Jonas Vileišis (1872–1942).
1892 m. vasario 4 d. A. Vileišis gavo medicinos gydytojo diplomą. Nėra išlikę duomenų apie jo profesinės veiklos pradžią – kur, kada ir kokias pareigas ėjo. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės liudijimu („Karo meto dienoraštis“), apie 1894 m. A. Vileišis dirbo gydytojo darbą Rozalimo valsčiuje. Jonas Vileišis savo trumpuose atsiminimuose apie brolį Antaną (1939) pažymi, kad prieš atvykdamas į Vilnių, jis „jau buvo keletą metų praktikavęs savo parapijos miestely Pasvaly, paskui kaimyniniuose miesteliuose Rozalime ir ilgesnį laiką Joniškėly“. Čia jis artimai bendravo su ilgamečiu Karpių įkurtos Joniškėlio ligoninės vedėju, tada plačiai žinomu gydytoju ir visuomenės veikėju Jonu Leonu Petkevičium (1828–1909).
A. Vileišis buvo vienas uoliausių Vilniaus lietuvių kultūrinių organizacijų kūrėjų ir jų veiklos organizatorių. Jo iniciatyva ir rūpesčiu 1904 m. kovo 27 d. įkurta pirmoji Lietuvoje legali draugija – Vilniaus lietuvių savišalpos draugija (VLSD). Taip legalizavosi Dvylikos Vilniaus apaštalų draugija.
Antano Vileišio iniciatyva ir rūpesčiu buvo įkurta pirmoji lietuviška mokykla Vilniuje. Tai buvo Vilniaus lietuvių dviklasė mokykla, oficialiai pradėjusi darbą 1907 m. rugpjūčio 16 d. buvusio pranciškonų vienuolyno patalpose Lydos gatvėje. Mokyklą sudarė parengiamoji klasė ir dvi pagrindinės klasės, kuriose buvo po du skyrius. Taigi mokslo kursas mokykloje buvo išeinamas per penkerius metus.
A. Vileišis buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų (1907), renkamas draugijos valdybos nariu, kruopščiai tvarkė jos iždą ir kitaip talkino draugijos pirmininkui Jonui Basanavičiui.
Karo metais A. Vileišis atsidavęs dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1914 m. gruodžio 4 d. buvo išrinktas šios draugijos Centralinis komitetas. A. Vileišis buvo vienas draugijos steigėjų, vadovavo jos gydytojų sekcijai.
Antanas Vileišis buvo vienas ryškiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių visuomenės veikėjų. Dirbdamas Vilniuje gydytoju, jis daug laiko ir jėgų skyrė polonizacijos ir rusifikacijos skaudžiai paliestos lietuvybės atgaivinimui senojoje Lietuvos sostinėje. Jo gyvenimo Vilniuje dviejų dešimtmečių atkarpa buvo kupina nenuilstamos veiklos kuriant lietuviškas organizacijas, plėtojant jų kultūrinę bei socialinę karitatyvinę veiklą. Antano Vileišio ir jo bendražygių pastangų dėka Vilnius vėl buvo tapęs lietuvių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru, čia 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.

Šaltiniai:
Literatūra: A. Linčius, V. Narbutas „Biržų–Pasvalio krašto gamtos ir istorijos slėpiniai“, Vilnius, 2008, p. 28.
Internete: http://www.ziemgala.lt/z/2006_02_08.html


  ↑ Į viršų   ← Atgal
   Lietuvos savivaldybių kronika
Įvykiai pagal metų dieną
Įvykiai pagal metus
Įvykiai pagal savivaldybę
Įvykiai pagal tipą
Įvykiai pagal raktinį žodį




   2016 © Lietuvos savivaldybių asociacija