 |
| Gimė Vytautas Statulevičius - fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys |
|
Bikūnų kaimas, (Utenos rajonas), Utenos rajono savivaldybė, 1929 m. lapkričio 27 d.
|
|
V.Statulevičius gimė 1929 m. lapkričio 27 d. Bikūnų kaime (Utenos rajonas) ūkininkų šeimoje. Baigęs parengiamuosius kursus, jis įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. 1954 m., baigdamas studijas Vilniaus universitete, vadovaujant profesoriui J.Kubiliui, parašė savo pirmąjį mokslinį darbą Nelyginio skaičiaus reiškimas trijų beveik lygių pirminių skaičių suma.
Mokslus tęsė Leningrado universiteto aspirantūroje pas akademiką J.Liniką. 1955 m. V.Statulevičiaus moksliniai darbai įvertinti Leningrado universiteto premija. Tai vienintelis atvejis, kai šią premiją gavo aspirantas. 1959 m. V.Statulevičius sėkmingai apgynė daktaro (fizikos ir matematikos mokslų kandidato) disertaciją Lokalinės ribinės teoremos nehomogeninėms Markovo grandinėms. 1959-1960 m. jis, pakviestas akad. A.Kolmogorovo, dirbo Maskvos universiteto Tikimybių teorijos katedroje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.
1957 m. grįžęs į Vilnių V.Statulevičius pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute, skaitė paskaitas Vilniaus universitete. 1967 m., jis buvo išrinktas Fizikos ir matematikos (nuo 1977 m. - Matematikos ir kibernetikos, nuo 1990 m. Matematikos ir informatikos) instituto direktoriumi ir dirbo šiose pareigose iki 1995 metų.
Jam vadovaujant tikimybių teorija ir matematinė statistika tapo svarbiausia instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos - diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija. Didelis dėmesys skirtas informatikos plėtrai.
1967 m. V.Statulevičius Vilniaus universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją.
1968 m. V.Statulevičiui buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1972 m. jis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, 1976-1985 m. dirbo LMA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi, 1985-1991 m. LMA viceprezidentu.
Reikšminga akademiko V.Statulevičiaus veiklos sritis - Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijų organizavimas (nuo 1973 m.), tapusių Berklio konferencijų tęsiniu. 1998 m. Vilniuje organizuotas ir 22-asis Europos statistikų kongresas.
1987 m. akad. V.Statulevičius išrenkamas TSRS liaudies deputatu bei Lietuvos deputatų grupės, kovojusios dėl Lietuvos ekonominio, politinio bei valstybinio savarankiškumo, seniūnu.
1988 m. V.Statulevičius buvo Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. Nuo 1995 m. V.Statulevičius vadovauja universiteto matematikos ir statistikos katedrai.
Akad. V.Statulevičius yra Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. Jis yra Tarptautinio statistikos instituto ir JAV matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo Teorija verojatnostej ir jejo primenenija vyriausiuoju redaktoriumi, dabar yra šio žurnalo ir Lietuvos matematikos rinkinio redkolegijos narys. Jis, kaip vizituojantis profesorius, dirbo Maskvos, Sankt Peterburgo, Kalifornijos, Toronto, Otavos, Bielefeldo, Geteborgo, Romos ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese Vankuveryje ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų.
Prof. V.Statulevičius 35 disertantų mokslinis vadovas, 10 iš jų tapo profesoriais.
Akademikui Vytautui Statulevičiui už fundamentalius rezultatus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos ribinių teoremų problematikoje 1971 m. buvo paskirta TSRS mokslų akademijos Markovo premija, 1979 m. - TSRS valstybinė mokslo ir technikos premija, 1956 ir 1988 m. - Lietuvos valstybinės mokslo ir technikos premijos. |
Šaltiniai:
Literatūra: Utenos krašto enciklopedija
Internete: http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/spersonos.htm
|
|
|
|
|
