2010-09-06

Šilutės rajono savivaldybėje 2010 rugsėjo 3 d. vyko Lietuvos savivaldybių administracijų direktorių konferencija, kurią iniciavo Lietuvos savivaldybių administracijų direktorių asociacija.

Savivaldybių vadovai rinkosi spręsti problemų teritorijų planavimo, turizmo infrastruktūros vystymo saugomose teritorijose bei daugiabučių namų modernizavimo reikalais: aptarė bendras savivaldybių problemas bei išryškino svarbiausias, taip pat diskutavo bei ieškojo tinkamiausių priemonių joms išspręsti.

Konferencijoje dalyvavo Vidmantas Bezaras, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius, Mykolo Romerio atstovai Algirdas Monkevičius ir Vainius Smalskys bei Alytaus ir Kauno miestų, Raseinių, Jonavos, Akmenės, Klaipėdos, Jurbarko, Šalčininkų, Kelmės, Varėnos, Radviliškio, Plungės, Pakruojo, Širvintų, Biržų, Šilalės, Joniškio, Kauno, Kėdainių Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybių administracijų direktoriai.

Svečius pasveikino Savivaldybės Meras Virgilijus Pozingis, linkėdamas administracijų vadovams konstruktyvaus bei naudingo darbo. Konferencijoje Šilutės rajono savivaldybei atstovavo Administracijos direktorius Šarūnas Laužikas. Išsamias teritorijų planavimo problemas Šilutės krašte ir visoje Lietuvoje išdėstė Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras pritarė, jog yra daugybė problemų, susijusių su teritorijų planavimu. Tai pat informavo, jog yra rengiamas naujas Teritorijų planavimo įstatymas, todėl visos pastabos bei praktiniai siūlymai yra labai reikšmingi siekiant įstatymo tobulumo ir efektyvumo.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, Lietuvos savivaldybių administracijos direktorių asociacijos prezidentas Vitolis Januškevičius kalbėjo apie daugiabučių namų modernizavimo naudą, galimybes bei problemas.

Pranešimą apie turizmo infrastruktūros plėtojimą bei problemas saugomose teritorijose skaitė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir Plėtros skyriaus vedėja Rasa Bičkauskienė. Ji pristatė Pamario krašto siekius ir lūkesčius turizmo srityje, Savivaldybės įgyvendintus bei įgyvendinamus projektus, esmines problemas, kurios veikia turizmo plėtrą. Pranešėja išskyrė šiuos neigiamus veiksnius, kurie turi įtakos Pamario ir visos Lietuvos turizmo infrastruktūrai: vandens turizmo paslaugų kokybė neatitinka šiandieninių turizmo infrastruktūros aptarnavimo reikalavimų ir neigiamai veikia turizmo plėtrą; nerekonstruotų uostų ir prieplaukų inžineriniai, techniniai sprendimai labai smarkiai atsilieka nuo naudojamų daugelyje Europos šalių; trūksta įrengtų ir atitinkančių šiuolaikinius reikalavimus kempingų ir stovyklaviečių, kas sąlygoja esamų perpildymą arba savavališką kitų vertingų teritorijų nualinimą; visiškai sustojo dviračių takų plėtra, nes siekiant išsaugoti natūralią gamtinę aplinką, didžioji dalis dviračių takų buvo suplanuota įrengti ant polderių pylimų, tačiau detalizuojant polderių dokumentaciją ėmė ryškėti, kad šie pylimai yra upės apsaugos juostos dalis; draudžiama šalinti saugotinus medžius ir krūmus upės apsaugos juostoje, tuo tarpu Aplinkos ministro įsakymu šiuos medžius šalinti leidžiama; nuo 1991 m. melioracijos įrenginių, tarp jų ir polderių, priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, todėl polderių pylimai apžėlę „saugotinais“ menkaverčiais medžiais ir krūmais.

Pastebėta, jog esama situacija ne tik neleidžia plėtoti dviračių takų, bet ir darko šimtmečiais formuotą kraštovaizdį, o neprižiūrimi, apleisti polderių pylimai, kurie nuo seno tarnauja, kaip gyvenamosios aplinkos apsauga nuo potvynių, gresia ir didelėmis nelaimėmis.

Administracijos direktorius Šarūnas Laužikas priminė, jog šiame krašte nuo seno įprasta tvarkyti upių pakrantes, jas šienauti, šalinti krūmus, tačiau šiuo metu naudojami „natūralizacijos principai“ apžėlusias ir netvarkomas upių pakrantes daro visiškai nepatrauklias rekreaciniu požiūriu. Tai itin aktualu gyvenamosiose teritorijose ir jų prieigose. Turistai pastebi, kad nebeįdomu plaukti Atmatos, Minijos, Šyšos upėmis, nes nesimato kraštovaizdžio, visiškai užgožto krūmais. Šiek tiek geresnė situacija Pakalnės upės pakrantėse, kur vietiniai gyventojai patys valo bei tvarko pakrantes.

Pranešime akcentuojama, jog sveikintinu sprendimu laikoma leidimas saugomose teritorijose be detaliųjų planų rengimo atstatyti senų sodybų pastatus, tačiau šis žingsnis gali sukelti neigiamas pasekmes, nes daug pastatų Nemuno deltoje sugriuvo dėl potvynių. Kadangi galima atstatyti tik buvusius statinius, iškyla klausimas – kaip juos apsaugoti nuo potvynių, jei naujų apsauginių įrengimų statyba negalima.

Baigiant konferenciją buvo išreikšta viltis, jog Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos tarpusavio bendradarbiavimas ir pastangos, kuriant turistinę infrastruktūrą, padės įgyvendinti Savivaldybės viziją. Ši mintis sulaukė savivaldybių direktorių palaikymo ir ovacijų.

Konferencijoje Lietuvos savivaldybių administracijų direktorių asociacijos prezidentas, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitolis Januškevičius pasirašė Bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universitetu, kurį atstovavo Politikos ir vadybos fakulteto dekanas dr. Algirdas Monkevičius.

Šilutės rajono savivaldybės Komunikacijos skyrius