Ričardas Malinauskas. Suvalgyti dramblį arba Ar tikrai situacija regionuose negrįžtama?

meras galutine 600Skaitydamas žinomo ekonomisto pasisakymą apie negrįžtamą situaciją šalies regionuose ir jos lyginimą su pensionatais, niekaip negaliu sutikti su tokiu vertinimu. Taip, regionų atskirtis Lietuvoje yra akivaizdi ir daug apie tai kalbame. Tačiau visiems būtų daug geriau, jei užuot toliau mušę pavojaus būgną, sutelktume dėmesį į tai, ką galime padaryti čia ir dabar, kad situacija pasikeistų. Ji nėra beviltiška ir ją tikrai galime išspręsti.

Pabandykime šią kompleksišką užduotį spręsti taip, kaip pataria posakis apie dramblio valgymą – ne bandyti apžioti visą iškart, bet padalydami jį mažomis dalimis. Žingsnis po žingsnio priimdami būtinus sprendimus pajėgsime įveikti ir didėjančią regionų atskirtį. Svarbiausia, kad šie sprendimai nebebūtų toliau atidėliojami. Vienas pirmųjų sprendimų turėtų būti patikėjimo teisės valdyti valstybinę žemę perdavimas savivaldybėms.

Kodėl šis klausimas yra aktualus? Regionų atskirties klausimas yra neatsiejamas nuo ekonominio augimo – kiek savivaldybėms pavyksta pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Tačiau privilioti daugiau investuotojų trukdo ne vien kvalifikuotas darbo jėgos trūkumas. Ne mažiau svarbus verslui yra ir įsikūrimo greitis. Pernai „Investuok Lietuvoje“ atlikta gamybos įmonei tenkančių visų procedūrų Lietuvoje analizė parodė, kad jei įmonė nuspręstų nuomotis valstybinę žemę, geriausiomis sąlygomis tai užtruktų 55 darbo dienas, tektų derintis su dviem institucijomis ir sudaryti 8 dokumentus. Tuo tarpu privačios žemės nuomos procedūros užtruktų viso labo vieną dieną. Ilgos ir painios verslo įsikūrimo procedūros (1–3 m.) yra ir viena svarbiausių priežasčių, kodėl mums sudėtinga konkuruoti su kitomis regiono šalimis dėl tiesioginių užsienio investicijų.

Savivaldybės gali prisiminti ne vieną ir ne du atvejus, kai ilgai su Nacionaline žemės tarnyba derantis dėl valstybinės žemės panaudojimo verslo reikmėms, potencialūs privatūs investuotojai nusprendžia nebelaukti. Dėl užsitęsusių procedūrų nepradėta veikla įmonėms kainuoja brangiai. Ilgos derinimosi procedūros taip pat savivaldybėms trukdo gyventojams užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas. Vienas naujesnių pavyzdžių – Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė derinti Vyriausybės nutarimą, kuris numatė Vilniaus savivaldybei perduoti nuosavybės teises į septynis visuomeninio naudojimo valstybinės žemės sklypus. Savivaldybė planavo juos aukciono būdu išnuomoti privačių vaikų darželių statybai. Darželių trūkumas Vilniaus mieste yra ypač aktualus, tačiau pati savivaldybė neturi pinigų juos steigti.

Nepalyginamai didesnės galimybės savivaldai ir miestų biudžetams yra kitose ES šalyse. Pavyzdžiui Londono savivaldybė vystytojams, statantiems svarbius objektus, per trumpą laiką gali išnuomoti žemės sklypą 150 metų laikotarpiui. Lietuvos savivaldybės tokios galimybės neturi. Nedisponuodamos savo teritorijoje esančia žeme jos turi laukti mėnesius, o kartais ilgiau nei metus, kad gautų Nacionalinės žemės tarnybos leidimus išnuomoti verslui žemę žymiai trumpesniam laikotarpiui.

Norint suteikti savivaldybėms daugiau galimybių gerinti investicinę aplinką ir geriau išnaudoti vietos ekonominį potencialą bei aktyviau varžytis dėl potencialių investuotojų, joms turėtų būti perduotas valstybinės žemės valdymas patikėjimo teise. Teisė disponuoti žeme leistų optimizuoti verslo įsikūrimo procedūras bei pritraukti verslo investicijų į šalies regionus. Šį savivaldai aktualų klausimą Lietuvos savivaldybių asociacija jau aptarė ir su naujosios vyriausybės premjeru Sauliumi Skverneliu. Išgirdome pažadą, kad klausimas bus išspręstas ir savivaldybėms bus perduotos teisės disponuoti jų teritorijoje esančia valstybine žeme. Tikimės, kad perdavimo procedūros neužtruks ilgai.