LSA susitikime su Ministru Pirmininku – apie savivaldybių siekį pritraukti investicijas ir stiprinti biudžetus

susitikimas MP2017 08 28 foto 1200Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, susitikę su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, akcentavo savivaldybių siekį pritraukti investicijas, taip pat – adekvataus savivaldybių biudžetų formavimo ir atliekamų funkcijų finansavimo aspektus.

Rugpjūčio 28 dieną vykusiame susitikime buvo aptarti šiuo metu savivaldybėms ypač aktualūs klausimai – savivaldybių finansai, valstybės perduotos savivaldybėms žemės ūkio funkcijos, valstybinės žemės nuoma investuotojams bei Europos Sąjungos (ES) investicijos į vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemas.

„Asociacijai labai svarbu, jog atsiradus nuo savivaldybių nepriklausančioms aplinkybėms – valstybei didinant neapmokestinamojo gyventojų pajamų dydį ar keičiantis įstatymams – jų biudžetai drastiškai nenukentėtų. Todėl labai teigiamai vertiname finansų ministro Viliaus Šapokos pažadą, jog bus ieškoma mechanizmų proporcingai tokius nuostolius kompensuoti,“ – teigė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Pasak ministro, biudžetų pajamų nuostolius toliau skiriant bendrosios dotacijos kompensaciją žadama kompensuoti ir tais atvejais, kai savivaldybės pajamos mažėja ir dėl kitų objektyvių aplinkybių - ekonominės krizės arba pasitraukus stambiai įmonei.

Po susitikimo V. Šapoka žiniasklaidos atstovams kalbėjo ir apie tai, jog nauja tvarka turi savivaldybes motyvuoti pritraukti investicijas. Tai darančios savivaldybės galės tikėtis didesnės Vyriausybės finansinės pagalbos.

susitikimas MP2017 08 28 foto3 1200

Susitikime kalbėta ir apie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ketinimą nuo kitų metų ketvirtadaliu sumažinti finansavimą savivaldybių vykdomoms valstybės perduotoms žemės ūkio funkcijoms - nuo 8,030 mln. eurų iki 6,488 mln. eurų. Įsigaliojus tokiam sprendimui, daugumai savivaldybių tektų atleisti po 2-4 žemės ūkio specialistus, ir todėl drastiškai sumažėtų minėtų paslaugų prieinamumas kaimo gyventojams.

Lėšos žemės ūkio funkcijoms vykdyti savivaldybėms skiriamos pagal specialiosios tikslinės dotacijos apskaičiavimo metodiką.

Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis susitikime teigė, jog pagal ministerijos skaičiavimus savivaldybės žemės ūkio specialistas ūkininkų paraiškas pildo mažiau laiko nei ministerija apmoka, todėl esą galima daryti išvadą, kad šios srities darbų apimtys savivaldybėse mažėja. Tačiau LSA viceprezidentas, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis akcentavo, kad tokio drastiško finansavimo mažinimo negalima pagrįsti vien tik paraiškų pildymo laiko rodikliu, o savivaldybių žemės ūkio specialistai atlieka daugybę kitų funkcijų - važiuoja konsultuoti ūkininkų, dalyvauja įvairiose patikrose, be to, deklaruojamų plotų ir deklaruotinų duomenų pastaruoju metu kaip tik padidėjo. Pasak jo, kai kurios savivaldybės skiria net papildomas lėšas, kad žemės ūkio funkcijos būtų atliktos kokybiškai.

„Be to, savivaldybės šiai valstybės deleguotai funkcijai atlikti ir taip jau dešimtmetį negauna tiek lėšų, kiek nustato minėtoji metodika: nuo 2008 iki 20017 metų lėšos buvo sumažintos 20 procentų,“ – akcentavo LSA prezidentas Ričardas Malinauskas.

Aptariant LSA ne kartą keltą teisės disponuoti valstybės žeme suteikimo savivaldybėms klausimą, savivaldybių atstovai priminė ankstesnėse diskusijose su šios Vyriausybės nariais duotą pažadą leisti savivaldybės tarybai išnuomoti valstybinę žemę konkrečiam patikimam investuotojui ne aukciono būdu. Tai, pasak LSA atstovų, neleistų konkurentams dirbtinai pakreipti aukciono eigos. Šiuo metu tokia galimybė egzistuoja tik regioninės reikšmės projektams, tačiau ne visi projektai, kurie labai svarbūs konkrečiai savivaldybei, gali būti pripažinti regioninės reikšmės.

Premjeras S. Skvernelis sutiko, kad tokia galimybė gali būti numatyta įteisinus tam tikrus saugiklius bei atitinkamus kriterijus.

Be to, šiuo metu yra parengtas Žemės įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms patikėjimo teise turėtų sutrumpėti, nes tokį sprendimą priimtų ne Vyriausybė, o Nacionalinė žemės tarnyba, suderinus su ŽŪM. Savivaldybių nuomone, tokį projektą labai svarbu priimti kuo greičiau turint galvoje, kad šalies regionuose būtina skubiai gerinti investicinę aplinką ir kurti palankesnes ekonomines sąlygas gyventojams.

Susitikime diskutuota ir apie reikalavimą grąžinti ES lėšų dalį už nepasiektus prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemų rodiklius vykdant 2007-2013 m. ES investicijų projektus. Pažeidimų tyrimai pradėti 28 savivaldybių įmonėms, joms gresia apie 20 mln. eurų finansinių korekcijų.

Pasak LSA atstovų, rodikliai buvo nepasiekti dėl įvairių objektyvių veiksnių - didelės gyventojų migracijos, nedarbo, mažų atlyginimų regionuose, finansinės 2008 m. krizės, teisinio reglamentavimo trūkumo, silpno kontrolės mechanizmo ir kitų.

Tačiau susitikime finansų ministerijos atstovai teigė, jog sankcijas vykdyti reikės, kadangi pradėdamos vykdyti šiuos projektus savivaldybių įmonės prisiėmė riziką ir esą ne visos pasinaudojo galimybe peržiūrėti savo įsipareigojimus bei numatytus pasiekti rodiklius.

Savivaldybių vandentvarkos įmonės galės prašyti atidėti lėšų grąžinimą metams arba suderinti joms palankų lėšų grąžinimo grafiką.

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, šios lėšos turės būti pervedamos į specialų fondą ir vėliau privalomai panaudotos naujų vartotojų prijungimui prie jau išplėtotos vandens ir nuotekų infrastruktūros.

LSA prezidentas susitikime su premjeru iškėlė ir ES investicinių projektų aprašų klausimą. Pasak R. Malinausko, aprašuose neretai keliami pertekliniai reikalavimai, neatitinkantys realios situacijos savivaldybėse. Susitikime sutarta, kad LSA surinks ir apibendrins savivaldybių siūlymus, kaip gerinti aprašų sąlygas, ir šie siūlymai bus aptarti su vidaus reikalų ministru.