Pasirodė naujas Europos savivaldybių ir regionų tarybos naujienlaiškis

Pasirodė Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR) mėnesinis naujienlaiškis, kuriame apžvelgiama organizacijos balandžio mėnesio veikla lyčių lygybės, socialinio dialogo, viešųjų pirkimų srityse bei rengiantis 25-ajai CEMR generalinei asamblėjai.

Čia galite susipažinti su CEMR naujienlaiškiu angliškai ir prancūziškai.

Primename, kad CEMR, kurioje LSA atstovauja Lietuvos savivaldybių interesams, veikia kaip informacijos mainų forumas, siekia užtikrinti tinkamą regionų ir vietos valdžios interesų atstovavimą ES politiniuose procesuose bei sukurti lobizmo kanalus konsultacijoms su ES institucijomis. ES lygmenyje CEMR siekia panašių teisinių garantijų, kokias nacionalinės asociacijos jau turi savo šalyse.

Merų pakto signatarė suburs besidominčius tvaria energija

Viena iš Merų pakto signatarių - Šilutės rajono savivaldybė – gegužės 16 - 17 d. rengia „Energetikos dieną“, kurioje kviečiami dalyvauti besidomintys tvaria energija, klimato kaitos bei  energijos taupymo klausimais.

Primename, jog Merų paktą – iniciatyvą, įtraukiančią Europos miestus ir miestelius į kovą prieš klimato kaitą, - yra pasirašiusios aštuonios šalies savivaldybės: Akmenės, Anykščių, Vilkaviškio, Šilutės, Šilalės, Pakruojo rajonų ir Kauno bei Panevėžio miestų. Lietuvos savivaldybių asociacija, pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Europos Komisijos energetikos generaliniu direktoratu, yra šios iniciatyvos nacionalinis koordinatorius.

Renginio Šilutėje, kuris prasidės dviračių žygiu „Mes už tvarią energiją!“, metu įvairių energetikos institucijų bei įmonių atstovai skaitys parnešimus apie darnią energetiką, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo galimybes, pagrindines gyvenamųjų namų šilumos vartojimo problemas, valstybės paramą renovuojant daugiabučius, vyks viktorinos bei atvirų durų dienos.

Daugiau informacijos apie Merų paktą rasite čia.

LSA apibendrino savivaldybių nuomonę apie kultūros paveldo srities problemas

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) atliko savivaldybių apklausą siekiant išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria savivaldybės vykdydamos kultūros paveldo apsaugos funkcijas.

Savo atsakymuose savivaldybės akcentavo, jog joms ir Kultūros paveldo departamentui (KPD) priskirtos funkcijos dubliuojasi, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nesuderintas su Vietos savivaldos įstatymu bei kitais teisės aktais. Ypač aktualus ir finansavimo klausimas, kadangi nėra aiškių kultūros paveldo objektų apsaugos prioritetų, numatančių, kokiems objektams reikėtų suteikti valstybės apsaugą.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas savivaldybės siūlo sudaryti prie KPD teritorinių padalinių arba didžiuosiuose miestuose – juose yra pakankamai reikiamos kvalifikacijos kultūros paveldo apsaugos specialistų, kurių trūksta kaimiškose savivaldybėse.

Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėsena, savivaldybių nuomone, turi būti vykdoma kiekvienais metais, o ši funkcija patikėta KPD teritorinių padalinių inspektoriams.

Didžioji dalis sunykusių ar neprižiūrimų kultūros paveldo objektų savininkų yra privatūs asmenys ir kai kurie jų netinkamai prižiūri kultūros paveldo objektą. Tokiais atvejais savivaldybės su KPD surašo reikalavimus išsaugoti kultūros paveldą, tačiau nėra mechanizmo, kaip savininkus priversti tuos reikalavimus vykdyti. Be to, savininkai dažnai kreipiasi į savivaldybę prašydami įvertinti objektų būklę bei padėti juos restauruoti tik tada, kai objektai yra avarinės būklės. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių juos vykdyti.

Savivaldybės taip pat pastebi, jog Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąrašuose yra sunykusių ar reikšmingumo bei vertės kriterijų neatitinkančių objektų ir vietovių, kuriuos būtina išbraukti iš sąrašų. Taip pat apgailestaujama, kad KPD ne tik nederina minėto sąrašo su savivaldybės administracija, bet pastarosios ne visada gauna informaciją apie jų teritorijose esančių objektų įrašymą į registrą.

Daugumo savivaldybių nuomone, išskirtinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai turėtų būti saugomi valstybės, o jų priežiūrai skiriamas valstybės finansavimas.

Remiantis šios apklausos išvadomis, kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gaires.

Savivaldybės norėtų aiškesnės Šilumos energijos kainų nustatymo metodikos

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) energetikos komiteto nariai siūlo tobulinti šiuo metu derinamą Šilumos energijos kainų nustatymo metodikos projektą, kadangi svarstomas variantas yra pernelyg sudėtingas ir painus.

Komiteto pirmininkas K.Vaitukaitis ir komiteto narys Ričardas Leckas

Šalies savivaldybių siūlymai buvo apsvarstyti gegužės 10 d., ketvirtadienį, Vilniuje vykusiame komiteto posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo ir metodiką parengusios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis.

Savivaldybių nuomone, metodikos projektas yra sudėtingas, didelės apimties, sunkiai suprantamas net specialistams, o juo labiau vartotojams.

LSA energetikos komiteto nariai

Komiteto nariai atkreipė dėmesį ir į savivaldybių, kuriose šilumą tiekia nedidelės šilumos tiekimo įmonės, nuomonę, kad tokios apimties metodika pritaikyta didžiosioms įmonėms, o nedidelėms ją taikyti būtų sudėtinga. Joms siūloma parengti paprastesnę kainų nustatymo metodiką.  

Taip pat savivaldybės siūlo įtvirtinti nuostatą, kad dėl ilgiau kaip 12 mėnesių galiojusios šilumos kainos susidariusios papildomos pajamos ar patirtos sąnaudos būtų įvertinamos nustatant kito laikotarpio šilumos kainas. Be to, metodikoje siūloma įtvirtinti ir nuostatą, kad į šilumos kainą būtų įtraukiamos tik atliktos, o ne būsimos investicijos.

Kitą savaitę LSA valdyba dėl Šilumos energijos kainų nustatymo metodikos ketina priimti oficialią LSA poziciją.