XIX-asis LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS SUVAŽIAVIMAS

Gegužės 9 dieną, Birštone vyko XIX Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimas, kuriame buvo aptarti savivaldai aktualūs klausimai, įvertinti didesni ar mažesni pasiekimai, priimti ir pasirašyti svarbūs nutarimai. Apžvelgta, ką siekiant geresnio gyvenimo atstovaujamom bendruomenėm pavyko laimėti, o kas liko neišspręsta.

Savivaldybių asociacijos suvažiavime dalyvavo daug garbių svečių, kurių dėmesys patvirtina savivaldos reikšmę ir svarbą bendrame valstybės žemėlapyje. Ministras Pirmininkas, Algirdas Butkevičius savo kalboje akcentavo pagrindinius klausimus, ir aktualiausias problemas, į kurias reikia orientuotis ir nedelsiant spręsti. Sveikindamas visus devynioliktojo suvažiavimo dalyvius Ministras Pirmininkas linkėjo,- „kad savivaldybės su Vyriausybe dirbtų kaip vienas kumštis",- o šiame suvažiavime būtų priimti reikšmingi sprendimai.

Suvažiavimo dalyvius sveikindamas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas patikino, jog „Komitetas tikrai pasiruošęs glaudžiam ir šiltam bendradarbiavimui". Suvažiavime dalyvavęs Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Dražin Vladimir Nesterovič, ne tik pasidžiaugė gražiu dviejų šalių bendradarbiavimu, bet ir pakvietė visus į dvišalę konferenciją, kuri vyks gegužės 27-28 dienomis Alytuje ir Druskininkuose.

LSA taip pat sveikino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Juozas Vaičiulis, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška. Savivaldos kongresą svetingai priėmusio Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, supažindino su sparčiai augančio miesto pokyčiais ir ateities vizijomis, kvietė dažniau aplankyti vieną gražiausių šalies kurortų.

Suvažiavime ataskaitinį pranešimą apie LSA veiklą pristatė LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Apžvelgdamas asociacijos veiklą, jis teigė, jog ataskaitinis laikotarpis buvo labai turiningas: vyko rinkimai į Seimą, suformuota nauja Vyriausybė, kurios programos dauguma nuostatų šalies savivaldybėms atrodo priimtinos ir ilgai siektos. Prezidentas atkreipė dėmesį, jog LSA atstovai susitiko su visais XVI-osios Vyriausybės ministrais, kurie atsako už savivaldai svarbias sferas. Pasak R. Malinausko, LSA veikla, ginant savivaldybių interesus finansų srityje, išlieka viena svarbiausių. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti savivaldybėms pakankamą lėšų poreikį tiek savarankiškoms funkcijoms atlikti, tiek valstybės perduotoms funkcijoms įvykdyti, tiek mokinio krepšelio reikmėms finansuoti. Didelis dėmesys skirtas savivaldybių lėšų poreikio subalansavimui ir didesniam finansiniam savarankiškumui užtikrinti. Nemažai reikšmingų darbų nuveikta daugelyje sričių (platesnę LSA prezidento ataskaitą rasite čia).

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, LSA finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Bronis Ropė supažindino su savivaldybių finansų padėtimi, pažymėdamas, kad savivaldybių finansinė situacija yra arti kritinės ribos ir susiduriama su nuolatiniais sunkumais siekiant užtikrinti tinkamą funkcijų vykdymą, bei paslaugų teikimą bendruomenėms. Taip pat buvo pristatyta nepriklausomų ekspertų tyrimo ataskaita, analizuojanti savivaldybių pajamų pokyčius 2008-2012 m. ir jų tendencijas, vertinanti savivaldos finansinį savarankiškumą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pasisakė verslo ir investicijų plėtros savivaldybėse klausimu. Jis akcentavo struktūrines Lietuvos verslo aplinkos problemas, pristatė makroekonominių rodiklių dinamiką. Sporto, laisvalaikio, popamokinės veiklos- neformaliojo švietimo aktualijomis savivaldybėse dalinosi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pateikė LSA 2012 metų finansinę ataskaitą, supažindino su ataskaitinio laikotarpio veikla, pristatė 2013 m. finansinės sąmatos bei nario mokesčio planus.

Suvažiavimo delegatai diskutavo savivaldybių finansinės padėties gerinimo, viešųjų pirkimų, merų ir merų pavaduotojų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo klausimais. Pirmuoju klausimu priimta rezoliucija, kuria suvažiavimo delegatai tikisi konkrečių ir skubių sprendimų įgyvendinant šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatas didinti savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, tobulinti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, investicijos, darbo vietų kūrimas ir mokestinių pajamų augimas savivaldybės teritorijoje.

Dėl viešųjų pirkimų įstatymo projekto Lietuvos savivaldybių asociacijos XIX suvažiavimas priėmė nutarimą pritarti siūlymams, kuriais siekiama efektyvesnės viešųjų pirkimų tvarkos.

Suvažiavimo delegatai priėmė kreipimąsį į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę su prašymu peržiūrėti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir savivaldybių merams ir merų pavaduotojams nustatyti teisingą, darbo pobūdį ir atsakomybę atitinkantį darbo užmokestį.

Priimti dokumentai:

REZOLIUCIJA

DĖL SAVIVALDYBIŲ FINANSINĖS PADĖTIES PAGERINIMO

NUTARIMAS

DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO

KREIPIMASIS

DĖL MERŲ IR MERŲ PAVADUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TEISINIO REGULIAVIMO

LSA lankėsi Suomijos vietos ir regionų valdžių sąjungos atstovai

Lietuvos ir Suomijos vietos savivalda turi labai daug bendro – pradedant gyventojų ir ploto atžvilgiu labai panašiomis savivaldybėmis, regioninio valdymo sistema, šiuo metu vykstančiomis diskusijomis dėl savivaldybių vadovų įgaliojimų apibrėžimo problematikos ir baigiant savivaldybių stambinimo klausimais, kuriuos Lietuva sėkmingai išsprendė praėjusiojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, o Suomija sprendžia šiuo metu.

Tokias išvadas buvo galima padaryti po trečiadienį įvykusios Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės ir naujojo Suomijos vietos ir regionų valdžių sąjungos (suom. Kuntaliitto, šved. Kommunförbundet) generalinio direktoriaus Kario-Pekos Meki-Lohiluomos (Kari-Pekka Mäki-Lohiluoma) susitikimo. Naujai paskirtas šios, visas Suomijos savivaldybes bei regionus vienijančios, organizacijos administracijos vadovas, šiuo metu aktyviai dalyvauja šalyje vykstančiose diskusijose dėl subnacionalinio lygmens valdymo tobulinimo ir siekia apsilankyti kaimyninėse bei kitose, panašius klausimus sprendžiančiose šalyse. Susitikime taip pat dalyvavęs šios organizacijos tarptautinių ryšių padalinio direktorius Heikki Telakivi itin palankiai įvertino dvišalius asociacijų ryšius bei susiklosčiusią bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu praktiką.

Susitikimo LSA metu svečiai iš Suomijos domėjosi vietos savivaldos finansų, santykių su centrinės valdžios institucijomis, švietimo, socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų organizavimo ir kitomis vietos savivaldos kompetencijų aktualijomis.

Svečiai taip pat su vidaus reikalų ministerijos atstovais aptarė regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo aktualijas. Pastaruoju aspektu Suomijos modelis, numatantis iš savivaldybių tarybų narių formuojamas regionų tarybas bei, šalies savivaldybių nuomone, nepakankamas jų funkcijas, daug kuo artimas lietuviškajam, todėl tiek Lietuvos centrinė valdžia, tiek vietos savivalda galėtų pasisemti daug naudingų žinių iš gerosios ir blogosios suomių patirties.

Lietuvos ir Suomijos savivaldybių asociacijos jau daug metų glaudžiai bendradarbiauja tiek palaikydamos dvišalius ryšius, įgyvendindamos tarptautinių donorų finansuojamus projektus, tiek ir tarptautinėse organizacijose – pavyzdžiui visų Europos Sąjungos ir daugelio kaimyninių valstybių vietos ir regionų valdžių asociacijas vienijančioje Europos savivaldybių ir regionų taryboje, abiejų šalių savivaldybių politikai itin glaudžiai dirba Europos Tarybos Vietos ir Regionų valdžių kongrese veikiančioje Šiaurės ir Baltijos šalių grupėje.

Sveikatingumo metais prie „Geros sveikatos klubo" iniciatyvos jungiasi dar daugiau savivaldybių

„Namie ankšta ‒ daryk mankštą!" Tokiu šūkiu šiltąjį sezoną pasitinka sveikatingumo iniciatyva „Geros sveikatos klubas" ir antrus metus iš eilės kviečia Lietuvos gyventojus dalyvauti nemokamose mankštose gryname ore. Mankštų ciklas „Judėk linksmai" startuoja šį ketvirtadienį, gegužės 16 d., ir tęsis iki vasaros pabaigos. Šiemet užsiėmimai vyks net aštuoniuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Birštone, Klaipėdoje ir Tauragėje. Mankštos miestų parkuose ir aikštėse vyks kiekvieną ketvirtadienį, nuo 18.30 val.

Džiugu, jog prie sveikatinimo iniciatyvos šiemet prisijungė ir Alytaus, Birštono, Klaipėdos bei Tauragės savivaldybės. LSA direktorė Roma Žakaitienė neabejoja, jog aktyvią veiklą gryname ore, sveikatos puoselėjimą ir sveiką gyvenseną propaguojanti iniciatyva sulauks vis daugiau dėmesio, ir kitais metais prie šio socialinio projekto prisijunks dar daugiau miestų.

Programa „Judėk linksmai" gyventojams siekiama priminti, kad fizinis aktyvumas nereikalauja ypatingų pastangų, o mankšta gali būti smagi ir naudinga pramoga gryname ore. Kaip ir pernai, organizatoriai siūlys rinktis įvairaus pobūdžio ir intensyvumo treniruotes. Jas ves profesionalūs treneriai, kuriems talkins sveiką ir aktyvią gyvenseną propaguojantys garsūs pramogų pasaulio atstovai. Vilniuje vyksiančiose treniruotėse prie Baltojo tilto gyventojų lauks ir jaunieji medikai iš Vilniaus universiteto Medicijos fakulteto, konsultuosiantys sveikatingumo klausimais, pamatuosiantys kraujo spaudimą bei nustatysiantys kūno masės indeksą.

„Įgyvendindami mankštų programą, keliame sau ambicingą tikslą ‒ ugdyti sveiką visuomenės įprotį reguliariai mankštintis. Prisimindami, kaip sėkmingai manštos vyko pernai, bei sulaukdami vis didesnio sveikai gyvensenai neabejingų garsenybių palaikymo, projekto sėkme nė kiek neabejojame. Esame tikri, kad linksmos, ūpą pakeliančios treniruotės įtrauks net ir atsitiktinius praeivius", ‒ teigia Vidmantas Šiugždinis, programos „Judėk linksmai" partnerio sveikatingumo ir sporto klubų tinklo „Impuls" vadovas.

„Geros sveikatos klubo" nemokamų mankštų ciklas „Judėk linksmai" Lietuvos miestuose pirmą kartą buvo organizuojamas 2012 m. Praėjusiais metais Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose surengtos 43 nemokamos mankštos.

Nemokamų mankštų programa „Judėk linksmai" yra vienas iš ilgalaikės socialinės sveikatingumo iniciatyvos „Geros sveikatos klubas" vykdomų projektų. Iniciatyva siekiama ugdyti Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos įpročius, telkti savo ir artimųjų sveikata aktyviai besirūpinančius žmones.

Daugiau informacijos:
www.facebook.com/Gsklubas; www.impuls.lt

Posėdis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete

2013 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete be kitų darbotvarkės klausimų svarstyta ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupių informacija Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimą ir mokyklų tinklo formavimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo. Lietuvos savivaldybių asociaciją atstovavo LSA patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.

ŠMM vadovai informavo apie planuojamus mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus, kuriais numatoma sumažinti reikalavimus vidurinėms mokykloms dėl 11 - ųjų klasių sudarymo bei vidurinėms mokykloms, pretenduojančioms tapti gimnazijomis. Taip pat buvo pristatyti ir kiti numatomi pakeitimai, kurių jau keletą metų siekė Lietuvos savivaldybių asociacija.

Palankūs savivaldybėms pakeitimai ir tobulinant Mokinio krepšelio metodiką. Siūloma toliau nebemažinti Mokinio krepšelio ir nebeišimti MK lėšų dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus po rugsėjo 1 d., lėšas paliekant švietimo sistemoje: klasių komplektų mažėjimui amortizuoti, išeitinėms išmokoms, pagalbai mokiniui ir kt. Taip pat planuojama atsisakyti lėšų perskirstymo tarp savivaldybių mokiniui išvykus.