2017 m. Projektas „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: ankstyvosios intervencijos modelis“

Norway grants Apie projektą

Projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: ankstyvosios intervencijos modelis“ įgyvendina Lietuvos savivaldybių asociacija.

Projekto partneriai - Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių aspaugos kontrolieriaus įstaiga, Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, NVO vaikams konfederacija, Vilniaus miesto sporto centras.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. balandžio 1 d. - 2017 m. spalio 30 d.

Projekto tikslas - išsaugoti rizikos vaikus šeimose ir bendruomenėse bei išvengti institucionalizacijos. Šiuo projektu siekiama pasinaudojant Norvegijos gerąja patirtimi diegti inovatyvius darbo metodus teikiant savalaikę pagalbą vaikams ir jų šeimoms bei adaptuoti Lietuvos savivaldybėse Norvegijoje veiksmingai taikomą Ankstyvosios intervencijos modelį.

Projekto įgyvendinimo metu numatoma:

• Parengti Ankstyvosios intervencijos modelį ir jos praktinio įgyvendinimo savivaldybėse schemas;

• Sustiprinti vaiko gerovės srities specialistų gebėjimus ir kompetencijas;

• Sukurti Ankstyvosios intervencijos modelio įgyvendinimo stebėsenos metodiką, kuri leis vertinti ir matuoti teikiamos pagalbos vaikams ir šeimai pokyčius;

• Sukurti bendradarbiavimo tinklą tarp Norvegijos ir Lietuvos vaiko gerovės srities specialistų;

• Parengti instruktorius, galinčius perduoti žinias kitiems, kaip įgyvendinti ir taikyti ankstyvosios intervencijos modelį ir vykdyti stebėseną bei skleisti gerąją Norvegijos patirtį;

• Vaiko gerovės specialistams ir kūno kultūros bei sporto specialistams surengti tris vizitus į Norvegiją ir vieną į Estiją išanalizuoti Ankstyvosios intervencijos modelio taikymo gerąją praktiką ir ją adaptuoti Lietuvoje.

Projektas orientuotas į praktinio darbo su vaikais ir šeimomis tobulinimą savivaldybių lygmenyje. Projekto metu parengtas Ankstyvosios intervencijos modelis bei kitos darbo su vaikais ir šeima priemonės sudarys galimybę vaiko gerovės srities specialistams Lietuvos savivaldybėse laiku ir veiksmingai organizuoti ir teikti pagalbą vaikams ir jų šeimoms, o tai prisidės prie esamos rizikos mažinimo socialinės rizikos šeimose. Įgytos žinios, kitų šalių patirtis šios srities specialistams suteiks naujų idėjų ir kompetencijų, sustiprins valstybinių institucijų ir savivaldybių specialistų bendradarbiavimą rengiant veiksmingas socialines programas. Politiniame vaiko teisių apsaugos lygmenyje Lietuva ir Norvegija turėtų įgyti daugiau abipusio pasitikėjimo ir supratimo ginant vaiko teises.

 

Projekto veikla

Projekto Stebėsenos komisijos posėdyje aptartos Norvegijos ir Estijos patirties pritaikymo galimybės

Birželio 21 d. įvyko  Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) vykdomo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos  modelis“  stebėsenos komisijos posėdis. Posėdyje buvo dalijamasi  įspūdžiais, patirtais per vizitus Norvegijoje ir Estijoje. Posėdyje dalyvavo LSA direktorė Roma Žakaitienė, projekto partnerių, paslaugų teikėjų atstovai bei kiti stebėtojai.  
Šio posėdžio pagrindinis tikslas  – pristatyti ir aptarti per vizitus į Norvegiją ir Estiją įgytų žinių  ir užsienio šalyse išanalizuotos praktikos pritaikymo galimybes Lietuvoje, įvertinti projekto įgyvendinimo pažangą bei aptarti kitus su projekto įgyvendinimo aktualius klausimus.

Projekto ekspertė Odeta Intė pasidalijo įspūdžiais, kaip užtikrinama vaiko gerovė Estijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas pagalbai emocinio sutrikimo elgesio vaikams ir jų tėvams.  Vienas ryškiausių jos pastebėjimų – estai orientuojasi ne tiek į statistiką, kiek į darbo su vaikais turinį. Pranešėjos teigimu, estai, kaip ir Lietuva, imasi globos institucijų pertvarkos. Yra pasirengę didelį sąrašą įtėvių.
Vaiko gerovės funkcijos yra decentralizuotos. Centralizuojamos tik tos funkcijos, kurių vietos valdžia dėl objektyvių priežasčių nepajėgi atlikti. Lietuvoje vaiko teisių apsaugą norima  centralizuoti. Kaip pažymėjo O. Intė, estai nemato problemos ir dėl vaiko paėmimo iš šeimos ne darbo metu. Pernai tokie atvejai buvo tik penki. Spręsti konkretaus vaiko problemas padeda duomenų bazė, kurioje apie vaiką pateikiama visa informacija.

Ekspertė pažymėjo, kad estai itin daug dėmesio skiria vaikų ir tėvų psichologinėms problemoms. Vizito metu lietuviams buvo pristatyta nemažai darbo su vaikais ir šeimomis programų, kurios įsigytos pasinaudojant ES lėšomis. Prieš tai programos buvo išbandomos ir įsigyjamos tik tos, kurios pasiteisino. Tokia praktika galėtų būti taikoma ir Lietuvoje. i
Posėdyje dalyvavęs projekto Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijos vyr. patarėjas Bjornas Rongevarnas pabrėžė, kad estai išbandė gerą metodą -  išbandė nemažai metodikų ir rusų kalba parengtų programų, po to į estų kalbą išvertė tik tas metodikas, kurios pasiteisino praktiniame darbe. 

Pagalbininkai – savanoriai

Vilniaus sporto centro direktorius Marius Jukonis dalijosi pastebėjimais, parsivežtais iš Norvegijos. Jis domėjosi sporto svarba vaikų ugdymo procese. Norvegijoje, kitaip nei Lietuvoje, sportui skiriama labai daug dėmesio. Skiriasi ir sporto veiklos tikslai bei sporto organizavimo modelis.  Norvegijoje sporto veiklos paskirtis – paskatinti žmones judėti, Lietuvoje – daugiau orientuojamasi į siekimą rezultato. Todėl Lietuvoje dėl bazių trūkumo, ypač dideliuose miestuose, į sporto veiklą įtraukti siekti rezultato neperspektyvius vaikus ir paauglius beveik nėra galimybių. Organizuojant sporto renginius Norvegijoje talkina savanoriai ir apie 85 proc. žmonių, kurie užsiima sporto veikla su vaikais iki 15 metų, yra savanoriai. Lietuvoje savanorystė tik skinasi kelią, todėl šioje srityje turime ko pasimokyti iš kitų.
„Osle veikia įstaigos, kurios vaikus priima visą parą. Jei vaikas susipyko su tėvais ar draugais, čia jis gali ateiti, nusiraminti“, – įspūdžiais dalijos M. Jukonis.

Pristatytas modelis ir aptarti planai

Ankstyvosios intervencijos modelį ir jo praktinio įgyvendinimo metodus rengiančios UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovas projekto ekspertas Paulius Godvadas pristatė kuriamą lietuvišką ankstyvosios intervencijos modelį. Prieš jį rengiant buvo išstudijuoti Norvegijos, Estijos, kitų šalių modeliai ir teisės aktai. Pranešėjas pabrėžė, kad pastaruoju metu Lietuvoje keičiami įstatymai šiek tiek apsunkina modelio kūrimą. Ankstyvosios intervencijos modelis ir jo įgyvendinimo praktika bus išbandyti penkiose bandomosiose savivaldybėse.

Projekto vadovė, LSA patarėja Audronė Vareikytė akcentavo, kad šis projektas orientuotas į praktinę savivaldybių veiklą, dirbant su vaikais ir šeimomis, ir Norvegijos Karalystėje šioje srityje taikomos gerosios patirties adaptavimą Lietuvos savivaldybėse. Posėdyje  buvo  atkreiptas  dėmesys,  kad Ankstyvosios intervencijos modelio ir jo praktinio įgyvendinimo schemų rengėjai turėtų ypatingą dėmesį skirti ne  tiek teorinei medžiagai, kiek praktiniams dalykams, kurie gali būti pritaikomi savivaldybių darbe. Todėl labai svarbu parengti ir per mokymus su praktikais aptarti  praktinio darbo organizavimo algoritmams, kurie būtini savivaldybėms siekiant gerinti  vaikų ir jų šeimų gerovę.

Stebėsenos komisijos posėdyje buvo tartasi ir dėl kitų projekto veiklų sklandaus įgyvendinimo.

 

Seminare aptarta Norvegijos ir Estijos geroji patirtis vaiko gerovės srityje

Birželio 28 d. Vilniuje vyko Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) vykdomo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“ seminaras. Jame buvo aptariamos ankstyvosios intervencijos modelio, naudojamo Norvegijoje ir Estijoje, adaptavimo Lietuvoje prielaidos.

Lietuvos užmojai iš esmės pakeisti pagalbos vaikui ir šeimai sistemą kelia daug diskusijų: vieni abejoja, kad tik per visas reformas nebūtų sugriauta tai, kas yra, ir vietoj to nieko geresnio nepasiūlyta, kitiems – netikėjimą, kad kažką apskritai galima pakeisti, treti, kaip teigia LSA patarėja Audronė Vareikytė, su viltimi laukia šiuo metu vykdomo projekto rezultato, kai bus sukurtas ankstyvosios intervencijos modelis. Tačiau, kaip teigia seminare dalyvavusi psichologė Aurelija Lingienė, kiekvienas pokytis sulaukia pasipriešinimo. Tad LSA vykdomas projektas, jos manymu, yra veiksminga priemonė paskatinti pokyčius. Šiuo atveju – ankstyvojoje intervencijoje.

„Dirbant su vaikais socialinėje srityje yra parengtos ir praktiškai išbandytos visos programos ir metodai, tad šio projekto siekiamybė – pasiimti geriausią, ką pasaulis yra sukūręs, ir tai pritaikyti Lietuvoje, – mintimis dalijasi projekto partnerio organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Šis projektas sudarė galimybę vaikais besirūpinančių organizacijų, savivaldybių atstovams nuvykus į Norvegiją ir Estiją pasižiūrėti, kaip ten veikia pagalbos vaikui sistemos. Tose šalyse kai kurie dalykai yra akivaizdžiai pažengę į priekį, ir prevencija tiek pačiam vaikui, tiek ir jo šeimai veikia kur kas geriau negu pas mus. Manyčiau, mums artimesnė būtų Estijos patirtis.“

Seminare apie Estijos ankstyvosios intervencijos modelį, jo įgyvendinimo patirtį kalbėjo projekto ekspertė Odeta Intė.Norvegijos ankstyvosios intervencijos modelį ir jo įgyvendinimo patirtį apžvelgė Vilniaus miesto sporto centro vadovas Marius Jukonis ir Vaikų dienos centro GALI vadovė Greta Kasparavičiūtė. Apie tai, ką iš Estijos ir Norvegijos patirties gali panaudoti Lietuva vaiko globos sistemos pertvarkos procese, mintimis dalijosi „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Kristina Stepanova. Jos pastebėjimu, Lietuva labiausiai gali pasimokyti iš Estijos.

Pasak K. Stepanovos, Lietuvos problema – paslaugos teikiamos nevertinant jų poveikio vaikams ir šeimoms rezultatų.

Birželio pabaigoje vykusiame seminare buvo tartasi, kaip Norvegijos ir Estijos gerąją patirtį adaptuoti rengiant ankstyvosios intervencijos modelį Lietuvoje, diskutuota dėl šio modelio gairių.