2017 m. Projektas „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: ankstyvosios intervencijos modelis“

Norway grants Apie projektą

Lietuvos savivaldybių asociacija įgyvendina LR Vidaus reikalų ministerijos administruojamą projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“, kuris vykdomas  pagal 2009 - 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“.

Projekto partneriai - Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių aspaugos kontrolieriaus įstaiga, Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, NVO vaikams konfederacija, Vilniaus miesto sporto centras.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. kovo 13 d. - 2017 m. spalio 30 d.

Projekto tikslas - išsaugoti rizikos vaikus šeimose ir bendruomenėse bei išvengti institucionalizacijos. Šiuo projektu siekiama pasinaudojant Norvegijos gerąja patirtimi diegti inovatyvius darbo metodus teikiant savalaikę pagalbą vaikams ir jų šeimoms bei adaptuoti Lietuvos savivaldybėse Norvegijoje veiksmingai taikomą Ankstyvosios intervencijos modelį.

Projekto įgyvendinimo metu numatoma:

• Parengti Ankstyvosios intervencijos modelį ir jos praktinio įgyvendinimo savivaldybėse schemas;

• Sustiprinti vaiko gerovės srities specialistų gebėjimus ir kompetencijas;

• Sukurti Ankstyvosios intervencijos modelio įgyvendinimo stebėsenos metodiką, kuri leis vertinti ir matuoti teikiamos pagalbos vaikams ir šeimai pokyčius;

• Sukurti bendradarbiavimo tinklą tarp Norvegijos ir Lietuvos vaiko gerovės srities specialistų;

• Parengti instruktorius, galinčius perduoti žinias kitiems, kaip įgyvendinti ir taikyti ankstyvosios intervencijos modelį ir vykdyti stebėseną bei skleisti gerąją Norvegijos patirtį;

• Vaiko gerovės specialistams ir kūno kultūros bei sporto specialistams surengti tris vizitus į Norvegiją ir vieną į Estiją išanalizuoti Ankstyvosios intervencijos modelio taikymo gerąją praktiką ir ją adaptuoti Lietuvoje.

Projektas orientuotas į praktinio darbo su vaikais ir šeimomis tobulinimą savivaldybių lygmenyje. Projekto metu parengtas Ankstyvosios intervencijos modelis bei kitos darbo su vaikais ir šeima priemonės sudarys galimybę vaiko gerovės srities specialistams Lietuvos savivaldybėse laiku ir veiksmingai organizuoti ir teikti pagalbą vaikams ir jų šeimoms, o tai prisidės prie esamos rizikos mažinimo socialinės rizikos šeimose. Įgytos žinios, kitų šalių patirtis šios srities specialistams suteiks naujų idėjų ir kompetencijų, sustiprins valstybinių institucijų ir savivaldybių specialistų bendradarbiavimą rengiant veiksmingas socialines programas. Politiniame vaiko teisių apsaugos lygmenyje Lietuva ir Norvegija turėtų įgyti daugiau abipusio pasitikėjimo ir supratimo ginant vaiko teises.

 

Projekto veikla

Projekto Stebėsenos komisijos posėdyje aptartos Norvegijos ir Estijos patirties pritaikymo galimybės

Birželio 21 d. įvyko  Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) vykdomo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos  modelis“  stebėsenos komisijos posėdis.

Projektą administruoja LR Vidaus reikalų ministerija pagal 2009 - 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“.

Posėdyje buvo dalijamasi  įspūdžiais, patirtais per vizitus Norvegijoje ir Estijoje. Posėdyje dalyvavo LSA direktorė Roma Žakaitienė, projekto partnerių, paslaugų teikėjų atstovai bei kiti stebėtojai.  
Šio posėdžio pagrindinis tikslas  – pristatyti ir aptarti per vizitus į Norvegiją ir Estiją įgytų žinių  ir užsienio šalyse išanalizuotos praktikos pritaikymo galimybes Lietuvoje, įvertinti projekto įgyvendinimo pažangą bei aptarti kitus su projekto įgyvendinimo aktualius klausimus.

Projekto ekspertė Odeta Intė pasidalijo įspūdžiais, kaip užtikrinama vaiko gerovė Estijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas pagalbai emocinio sutrikimo elgesio vaikams ir jų tėvams.  Vienas ryškiausių jos pastebėjimų – estai orientuojasi ne tiek į statistiką, kiek į darbo su vaikais turinį. Pranešėjos teigimu, estai, kaip ir Lietuva, imasi globos institucijų pertvarkos. Yra pasirengę didelį sąrašą įtėvių.
Vaiko gerovės funkcijos yra decentralizuotos. Centralizuojamos tik tos funkcijos, kurių vietos valdžia dėl objektyvių priežasčių nepajėgi atlikti. Lietuvoje vaiko teisių apsaugą norima  centralizuoti. Kaip pažymėjo O. Intė, estai nemato problemos ir dėl vaiko paėmimo iš šeimos ne darbo metu. Pernai tokie atvejai buvo tik penki. Spręsti konkretaus vaiko problemas padeda duomenų bazė, kurioje apie vaiką pateikiama visa informacija.

Ekspertė pažymėjo, kad estai itin daug dėmesio skiria vaikų ir tėvų psichologinėms problemoms. Vizito metu lietuviams buvo pristatyta nemažai darbo su vaikais ir šeimomis programų, kurios įsigytos pasinaudojant ES lėšomis. Prieš tai programos buvo išbandomos ir įsigyjamos tik tos, kurios pasiteisino. Tokia praktika galėtų būti taikoma ir Lietuvoje. i
Posėdyje dalyvavęs projekto Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijos vyr. patarėjas Bjornas Rongevarnas pabrėžė, kad estai išbandė gerą metodą -  išbandė nemažai metodikų ir rusų kalba parengtų programų, po to į estų kalbą išvertė tik tas metodikas, kurios pasiteisino praktiniame darbe. 

Pagalbininkai – savanoriai

Vilniaus sporto centro direktorius Marius Jukonis dalijosi pastebėjimais, parsivežtais iš Norvegijos. Jis domėjosi sporto svarba vaikų ugdymo procese. Norvegijoje, kitaip nei Lietuvoje, sportui skiriama labai daug dėmesio. Skiriasi ir sporto veiklos tikslai bei sporto organizavimo modelis.  Norvegijoje sporto veiklos paskirtis – paskatinti žmones judėti, Lietuvoje – daugiau orientuojamasi į siekimą rezultato. Todėl Lietuvoje dėl bazių trūkumo, ypač dideliuose miestuose, į sporto veiklą įtraukti siekti rezultato neperspektyvius vaikus ir paauglius beveik nėra galimybių. Organizuojant sporto renginius Norvegijoje talkina savanoriai ir apie 85 proc. žmonių, kurie užsiima sporto veikla su vaikais iki 15 metų, yra savanoriai. Lietuvoje savanorystė tik skinasi kelią, todėl šioje srityje turime ko pasimokyti iš kitų.
„Osle veikia įstaigos, kurios vaikus priima visą parą. Jei vaikas susipyko su tėvais ar draugais, čia jis gali ateiti, nusiraminti“, – įspūdžiais dalijos M. Jukonis.

Pristatytas modelis ir aptarti planai

Ankstyvosios intervencijos modelį ir jo praktinio įgyvendinimo metodus rengiančios UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovas projekto ekspertas Paulius Godvadas pristatė kuriamą lietuvišką ankstyvosios intervencijos modelį. Prieš jį rengiant buvo išstudijuoti Norvegijos, Estijos, kitų šalių modeliai ir teisės aktai. Pranešėjas pabrėžė, kad pastaruoju metu Lietuvoje keičiami įstatymai šiek tiek apsunkina modelio kūrimą. Ankstyvosios intervencijos modelis ir jo įgyvendinimo praktika bus išbandyti penkiose bandomosiose savivaldybėse.

Projekto vadovė, LSA patarėja Audronė Vareikytė akcentavo, kad šis projektas orientuotas į praktinę savivaldybių veiklą, dirbant su vaikais ir šeimomis, ir Norvegijos Karalystėje šioje srityje taikomos gerosios patirties adaptavimą Lietuvos savivaldybėse. Posėdyje  buvo  atkreiptas  dėmesys,  kad Ankstyvosios intervencijos modelio ir jo praktinio įgyvendinimo schemų rengėjai turėtų ypatingą dėmesį skirti ne  tiek teorinei medžiagai, kiek praktiniams dalykams, kurie gali būti pritaikomi savivaldybių darbe. Todėl labai svarbu parengti ir per mokymus su praktikais aptarti  praktinio darbo organizavimo algoritmams, kurie būtini savivaldybėms siekiant gerinti  vaikų ir jų šeimų gerovę.

Stebėsenos komisijos posėdyje buvo tartasi ir dėl kitų projekto veiklų sklandaus įgyvendinimo.

 

Seminare aptarta Norvegijos ir Estijos geroji patirtis vaiko gerovės srityje

Birželio 28 d. Vilniuje vyko LR Vidaus reikalų ministerijos administruojamo, Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) vykdomo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“ seminaras. Jame buvo aptariamos ankstyvosios intervencijos modelio, naudojamo Norvegijoje ir Estijoje, adaptavimo Lietuvoje prielaidos.

Lietuvos užmojai iš esmės pakeisti pagalbos vaikui ir šeimai sistemą kelia daug diskusijų: vieni abejoja, kad tik per visas reformas nebūtų sugriauta tai, kas yra, ir vietoj to nieko geresnio nepasiūlyta, kitiems – netikėjimą, kad kažką apskritai galima pakeisti, treti, kaip teigia LSA patarėja Audronė Vareikytė, su viltimi laukia šiuo metu vykdomo projekto rezultato, kai bus sukurtas ankstyvosios intervencijos modelis. Tačiau, kaip teigia seminare dalyvavusi psichologė Aurelija Lingienė, kiekvienas pokytis sulaukia pasipriešinimo. Tad LSA vykdomas projektas, jos manymu, yra veiksminga priemonė paskatinti pokyčius. Šiuo atveju – ankstyvojoje intervencijoje.

„Dirbant su vaikais socialinėje srityje yra parengtos ir praktiškai išbandytos visos programos ir metodai, tad šio projekto siekiamybė – pasiimti geriausią, ką pasaulis yra sukūręs, ir tai pritaikyti Lietuvoje, – mintimis dalijasi projekto partnerio organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Šis projektas sudarė galimybę vaikais besirūpinančių organizacijų, savivaldybių atstovams nuvykus į Norvegiją ir Estiją pasižiūrėti, kaip ten veikia pagalbos vaikui sistemos. Tose šalyse kai kurie dalykai yra akivaizdžiai pažengę į priekį, ir prevencija tiek pačiam vaikui, tiek ir jo šeimai veikia kur kas geriau negu pas mus. Manyčiau, mums artimesnė būtų Estijos patirtis.“

Seminare apie Estijos ankstyvosios intervencijos modelį, jo įgyvendinimo patirtį kalbėjo projekto ekspertė Odeta Intė.Norvegijos ankstyvosios intervencijos modelį ir jo įgyvendinimo patirtį apžvelgė Vilniaus miesto sporto centro vadovas Marius Jukonis ir Vaikų dienos centro GALI vadovė Greta Kasparavičiūtė. Apie tai, ką iš Estijos ir Norvegijos patirties gali panaudoti Lietuva vaiko globos sistemos pertvarkos procese, mintimis dalijosi „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Kristina Stepanova. Jos pastebėjimu, Lietuva labiausiai gali pasimokyti iš Estijos.

Pasak K. Stepanovos, Lietuvos problema – paslaugos teikiamos nevertinant jų poveikio vaikams ir šeimoms rezultatų.

Birželio pabaigoje vykusiame seminare buvo tartasi, kaip Norvegijos ir Estijos gerąją patirtį adaptuoti rengiant ankstyvosios intervencijos modelį Lietuvoje, diskutuota dėl šio modelio gairių.

 

Seminare – valdžios institucijų ir NVO bendradarbiavimo galimybės

Rugsėjo 11 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įvyko seminaras „Ankstyvosios intervencijos modelis: savivaldybių, valstybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo perspektyvos“.

Seminare dalyvavo savivaldybių atstovai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Pabedinskienė kalbėjo apie bendradarbiavimo svarbą vaiko gerovei. Tuo tikslu, kaip pabrėžė ministerijos atstovė, būtina keisti dirbančių su vaikais ir šeima specialistų požiūrį. Visos veiklos centre turi būti vaikas. Užtikrinant vaiko gerovę, kaip pabrėžė R. Pabedinskienė, būtinas švietimo, socialinės apsaugos, teisėsaugos ir sveikatos apsaugos sistemų glaudus bendradarbiavimas. Tai leis greičiau nustatyti šeimas, kuriose gali kilti grėsmė vaiko saugumui, ir  pradėti darbą su šeima, kurioje jis auga.

Ankstyvajai prevencijai užtikrinti įgyvendinant projektą  „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos  modelis“, kuriama koordinuotai veikiantis ankstyvosios prevencijos sistema valstybiniu ir savivaldybių lygmeniu.

VšĮ „Pactum“ atstovė Odeta Intė dalijosi patirtimi ir žiniomis, parsivežtomis iš Estijos. Žiburio fondo generalinė direktorė Lietuvai Kristina Stepanova aptarinėjo, ko trūksta sėkmingai vaiko apsaugai.  Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Vilija Targamadzė kalbėjo apie valstybinių institucijų bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektoriumi svarbą, sprendžiant vaiko ir šeimos, kurioje jis auga, problemas.

Po pranešimų seminaro dalyviai dirbo grupėse ir praktiškai aiškinosi sukurto ankstyvosios intervencijos modelio pritaikymą, užtikrinant vaiko saugumą ir gerovę.

Seminaras vyko įgyvendinant Lietuvos savivaldybių asociacijos vykdomą projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos  modelis“, kurį iš dalies finansuoja Norvegijos finansiniai mechanizmai.

 

Baigiamojoje konferencijoje – ankstyvosios intervencijos reikšmė vaikui, šeimai ir visuomenei

Parengė: Barbora Gaudutė

Spalio 25 d. Vilniuje vykoLietuvos Respublijkos Vidaus reikalų ministerijos administruojamo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) įgyvendinamo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“ baigiamoji konferencija.

Šis projektas vykdomas pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinisvalstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“.

Kaip pabrėžė projekto vadovė, LSA patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė, šio projekto tikslas – suteikti vaikams ir jų šeimoms veiksmingą pagalbą ankstyvojoje problemų pasireiškimo stadijoje, išsaugant vaikus šeimose ir jų neapgyvendinant globos namuose. Projekto metu, pasinaudojant Norvegijos Karalystės ir kitų šalių gerąja patirtimi, sukurtas Ankstyvosios intervencijos modelis Lietuvos savivaldybėms, pasiūlyta įdiegti kitus inovatyvius darbo metodus teikiant pagalbą vaikams ir jų šeimoms.

Baigiamosios konferencijos „Pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: ankstyvoji intervencija ir S.M.A.R.T tėvystė“atidarymekalbėjo, Norvegijos Karalystės laikinoji reikalų patikėtinė Anne Sofie Bjelland, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. Direktorė pasidžiaugė, kad, nepaisant labai trumpų terminų, projektą pavyko sėkmingai įgyvendinti, atkreiptas dėmesys į ankstyvąją intervenciją, sukurtas modelis, leidžiantis išsiaiškinti rizikas. Apie projekto įgyvendinimą mintimis dalijosi Vidaus reikalų ministerija Regioninės politikos departamentas  Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Livija Preston.

Kokias pasekmes sukelia vaikystėje patirtas smurtas kalbėjo Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorė Daiva Žeimytė. Kas daroma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje formuojant vaiko gerovės politiką pristatė ministro patarėja Kristina Paulikė. Projekto rezultatus ir naudą savivaldybėms pristatė LSA patarėja socialiniais klausimais, projekto vadovė A. Vareikytė.

„Ankstyvoji intervencija – tai veiksmingos. pagalbos suteikimas vaikui ir jo šeimai ankstyvoje problemos pasireiškimo stadijoje. Džiaugiuosi, kad vaiko gerovės specialistai turėjo galimybę susipažinti su Norvegijos ir Estijos šios srities gerąja patirtimi, įgyti naujų žinių, kas būtina pertvarkant ir tobulinant mūsų šalies vaiko gerovės sistemą“, – pabrėžė projekto vadovė. Įgyvendinant projektąparengtas Ankstyvosios intervencijos modelis ir jo praktinio įgyvendinimo savivaldybėse schemos, apmokyta 10 Lietuvos ekspertų-instruktorių, surengti mokymai 466 vaiko gerovės srities specialistams, dirbantiems įvairiose žinybose. sukurta Ankstyvosios intervencijos modelio įgyvendinimo stebėsenos metodika, organizuoti savivaldybių specialistų ir NVO atstovų vizitai į Norvegiją, Estiją, kur surengti pasidalijimo gerąja patirtimi seminarai, išvystytas bendradarbiavimo tarp Norvegijos Karalystės, Estijos ir Lietuvos vaiko gerovės srities specialistų tinklas.

„Viena svarbiausių baigiamo įgyvendinti projekto verčių – socialinėje politikoje nubrėžta nauja darbo kryptis – ankstyvoji intervencija, kai vertinama rizika vaiko gerovei, o ją identifikavus, bendradarbiaujant įvairių žinybų specialistams, vaikui ir šeimai laiku suteikiama veiksminga pagalba, – pažymėjo A. Vareikytė. – Kitas labai reikšmingas dalykas – išryškintas svarbus socialinės veiklos metodas – socialinis darbas dirbamas ne žmonėms, o su žmonėmis.“
Vadovės teigimu, įgyvendinant projektą surengti vizitai ir mokymai turi įtakos formuojant naują specialistų požiūrį į pagalbą vaikui ir šeimai – nuo įprasto šeimos sąlygų vertinimo pereinama prie rizikų ir sisteminio šeimos socialinės psichologinės situacijos analizavimo. Į pagalbos vaikui procesą aktyviai įtraukiama šeima. Specialistai profesinę veiklą vis labiau nukreipia į šeimos stipriųjų pusių išsiaiškinimą ir jų panaudojimą reikalingiems pokyčiams. Susiformavo nuostata, kad svarbu ne tik procesas, bet ir veiklos rezultatas. Išryškėjo tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba ir būtinumas.

Konferencijoje apie Ankstyvosios intervencijos modelį ir jo praktinį taikymą savivaldoje, kalbėjo jo rengėja – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ – vyr. konsultantė Jūratė Griciūtė. Su ankstyvosios intervencijos stebėsenos savivaldybėse metodika supažindino VšĮ „Kitokie projektai“ partneris, konsultantas Paulius Godvadas. Patirtimi užtikrinant sėkmingą pagalbos vaikui sistemos veikimą dalijosi Norvegijos vaiko raidos centro vyriausiosios patarėjos Anette Arnesen Grønlie ir Maria Begoña Gomez. Estijos socialinio draudimo valdybos vaiko teisių apsaugos departamento patarėja Kadi Lauri kalbėjo apie pagalbos vaikui sistemos kūrimą Estijoje. Apie pasirengimą taikyti Ankstyvosios intervencijos modelį kalbėjo Kauno ir Alytaus miestų, Alytaus ir Telšių rajonų, Elektrėnų savivaldybių atstovai.

„Tikimės, kad šis projektas ir jo rezultatai bus panaudojami mūsų šalyje, vykdant visoms savivaldybėms aktualią vaiko teisių apsaugos pertvarką“, – sako projekto vadovė A. Vareikytė. .

Baigiamosios konferencijos pranešimai: