• Pirmas
  • Naujienos
  • Merai ragino ES komisarą palaikyti Lietuvos savivaldos siekį stiprinti regioninę dimensiją šalyje
Picture007-600

Merai ragino ES komisarą palaikyti Lietuvos savivaldos siekį stiprinti regioninę dimensiją šalyje

2012-03-30 0 218 Views

Susitikime su komisaru J. Hanu Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančios struktūrinės paramos Lietuvai po 2013 m. Kaip žinia, EK siūlo pakeisti struktūrinės paramos architektūrą ir vietoj dviejų paramos grupių – silpniau išsivysčiusių regionų kategorijos (iki 75 proc. ES BVP) ir labiau išsivysčiusių (daugiau nei 75% ES BVP ) – sukurti dar vieną, tarpinę grupę. Ją sudarytų regionai, kurių BVP siekia nuo 75% iki 90% ES bendrojo vidaus produkto vidurkio. Ši regionų kategorija būtų finansuojama sumažinus paramos dydį silpniausiai išsivysčiusių regionų kategorijai, kuriai priklauso ir Lietuva.

Susitikime su EK nariu Lietuvos savivaldybių atstovai taip pat pažymėjo, jog apie tai, kad Lietuvoje iš esmės nėra regioninės valdžios lygmens, praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pripažino ir Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas. Savo ruožtu J. Hanas pritarė teiginiui, jog regionų plėtros tarybų funkcijų išplėtimas ir šių tarybų perskirstomos ES paramos dalies didinimas bent iki 30 procentų naujojoje finansinėje perspektyvoje padėtų formuotis aktyviam regioninės valdžios lygmeniui Lietuvoje bei prisidėtų įgyvendinant subsidiarumo ir decentralizacijos principus.

Susitikime merai priminė, kad padedant EK Lietuvos savivaldai pavyko išsiderėti, jog regioninei dimensijai 2007-2013 m. laikotarpiu būtų skirta 11 proc. paramos, ir išreiškė viltį, jog EK šiuos siekius rems ir toliau.

Lietuvos vietos savivaldos atstovai taip pat išreiškė nepasitenkinimą Komisijos siūlymu nustatyti ES paramos apribojimus, kad ši parama neviršytų 2,5% ją gaunančios valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos atveju toks apribojimas būtų skaudus, nes maksimalus ES paramos dydis sumažėtų nuo dabar taikomų 4%. Be to, dėl finansinės krizės 2008-2009 m. Lietuvos valstybė ėmėsi griežtų taupymo priemonių, tarp jų – biudžeto karpymo, dėl kurio sumažėjo ir BVP. Lietuvos vietos savivaldos atstovai pabrėžė, kad Komisijos pasiūlymas baudžia Lietuvą už vykdytą skaudžią fiskalinę  discipliną. Be to, Lietuva yra lyderė ES pagal įsisavinimo lygį (įsisavinta 43 proc. visos paramos), tad jai netinka EK argumentas, kad paramą reikia mažinti dėl ribotų įsisavinimo galimybių.

Komisaras taip pat buvo paprašytas iš naujo apgalvoti EK siūlymą finansuoti tik 75 % teritorinio bendradarbiavimo projektų vertės. Merai pabrėžė, kad dėl skolinimosi limitų ir suvaržymų, tokai nuostata gali atbaidyti Lietuvos savivaldybes rengti projektus teritorinio bendradarbiavimo programas. Savo ruožtu J. Hanas informavo, kad pasiūlymas dėl 75 % dydžio bendrafinansavimo yra pateiktas kaip kompromisas, nes kai kurios valstybės siūlė taikyti gerokai mažesnį – 60% dydžio europinį bendrafinansavimą. Komisaras taip pat pažymėjo, jog EK pasiūlymai dėl naujosios finansinės perspektyvos yra derybų objektas, o galutiniai sprendimai priklausys nuo valstybių narių – Europos Sąjungos Tarybos sprendimo.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta ir kaimiškąsias Lietuvos savivaldybes itin neraminanti bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros ateitis, Europos kaimynystės ir partnerystės programų įgyvendinimo problematika.

Net dvi valandas trukęs susitikimas buvo pirmasis tokio pobūdžio EK nario susitikimas su Lietuvos savivaldybininkais. Komisaras J. Hanas Lietuvoje lankėsi su vienos dienos vizitu, kurio metu taip pat susitiko su Prezidente, Seimo nariais, ministru pirmininku, finansų ministre.

Kategorija:   Naujienos
Atgal