LSA apibendrino savivaldybių nuomonę apie kultūros paveldo srities problemas
Savo atsakymuose savivaldybės akcentavo, jog joms ir Kultūros paveldo departamentui (KPD) priskirtos funkcijos dubliuojasi, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nesuderintas su Vietos savivaldos įstatymu bei kitais teisės aktais. Ypač aktualus ir finansavimo klausimas, kadangi nėra aiškių kultūros paveldo objektų apsaugos prioritetų, numatančių, kokiems objektams reikėtų suteikti valstybės apsaugą.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas savivaldybės siūlo sudaryti prie KPD teritorinių padalinių arba didžiuosiuose miestuose – juose yra pakankamai reikiamos kvalifikacijos kultūros paveldo apsaugos specialistų, kurių trūksta kaimiškose savivaldybėse.
Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėsena, savivaldybių nuomone, turi būti vykdoma kiekvienais metais, o ši funkcija patikėta KPD teritorinių padalinių inspektoriams.
Didžioji dalis sunykusių ar neprižiūrimų kultūros paveldo objektų savininkų yra privatūs asmenys ir kai kurie jų netinkamai prižiūri kultūros paveldo objektą. Tokiais atvejais savivaldybės su KPD surašo reikalavimus išsaugoti kultūros paveldą, tačiau nėra mechanizmo, kaip savininkus priversti tuos reikalavimus vykdyti. Be to, savininkai dažnai kreipiasi į savivaldybę prašydami įvertinti objektų būklę bei padėti juos restauruoti tik tada, kai objektai yra avarinės būklės. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių juos vykdyti.
Savivaldybės taip pat pastebi, jog Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąrašuose yra sunykusių ar reikšmingumo bei vertės kriterijų neatitinkančių objektų ir vietovių, kuriuos būtina išbraukti iš sąrašų. Taip pat apgailestaujama, kad KPD ne tik nederina minėto sąrašo su savivaldybės administracija, bet pastarosios ne visada gauna informaciją apie jų teritorijose esančių objektų įrašymą į registrą.
Daugumo savivaldybių nuomone, išskirtinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai turėtų būti saugomi valstybės, o jų priežiūrai skiriamas valstybės finansavimas.
Remiantis šios apklausos išvadomis, kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gaires.
