Lietuvos regioninio valdymo reformai – neigiamas Europos Tarybos įvertinimas
ET VRVK pranešėjas mandatų klausimais Švedijos atstovas Andresas Knapė (Anders Knappe) tokį ET VRVK sprendimą motyvavo pernai metais ET VRVK atlikto ir šiemet patvirtinto Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje tyrimo išvadomis, kuriose akcentuojama, jog Lietuvoje iš esmės nėra regioninės savivaldos lygmens.
Lietuvos delegacijos ET VRVK vadovas, Regionų rūmų narys, Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, komanduodamas tokį Kongreso sprendimą pažymėjo, jog savaime jis nesukelia jokių rimtesnių pasekmių Lietuvos vietos savivaldai, išskyrus apribotas balsavimo galimybes vienuose iš dvejų ET VRVK rūmų. Be to, patį ET VRVK sprendimą galima pakeisti pateikus papildomą argumentaciją dėl regioninio lygmens funkcionavimo Lietuvoje. Su analogiška situacija dėl panašių priežasčių Lietuvos vietos savivaldos atstovai ET VRVK jau buvo susidūrę ir anksčiau – 2000 metais.
Ilgametis Lietuvos atstovas ET VRVK Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė pabrėžė, jog toks pagrindinės 47 valstybes vienijančios ir daugiau nei 200 tūkstančių vietos ir regionų valdžių institucijų atstovaujančios autoritetingiausios vietos ir regionų savivaldos klausimus nagrinėjančios europinės institucijos sprendimas yra deramas dabartinės ir ankstesnių Lietuvos Respublikos vyriausybių vykdytos vietos savivaldos politikos įvertinimas. Šios neapgalvotos politikos rezultatas – ne tik iš esmės išnykęs regioninės vykdomosios valdžios lygmuo (tai savo išvadose akcentavo ir ET VRVK ekspertai), tačiau ir mažėjančios Lietuvos vietos savivaldos galimybės tvarkyti vietos reikalus atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius bei galimybes.
Kita Lietuvos atstovė ET VRVK Regionų rūmuose Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pažymėjo, jog toks Kongreso sprendimas turėtų paskatinti ir ateinančią Lietuvos Respublikos vyriausybę apsispręsti dėl regioninės savivaldos lygmens Lietuvoje – arba ji turėtų būti kuriama ir stiprinama, įskaitant efektyvių regioninių administracijų, turinčių savo biudžetus ir pakankamai ne iš savivaldybių perimtų įgaliojimų, sukūrimą, arb, tokio lygmens iš viso būtų atsisakoma. Pirmuoju atveju Lietuva atgautų valstybės, turinčios pilnavertį regioninį lygmenį, statusą bei užsitikrintų galimybes plėtoti normalią, europietiško pavyzdžio regioninę politiką. Antruoju – šalyje liktų vienintelis vietos savivaldos lygmuo, turėtų išnykti sunkiai kurta regioninės plėtros dimensija, tektų atsisakyti dabartinių tolygaus regionų vystymosi priemonių, be to, gerokai sumažėtų ir mūsų šalies vietos ir regionų valdžių tarptautinio atstovavimo galimybės.
Lietuvos delegaciją ET VRVK sudaro keturi tikrieji ir keturi pakaitiniai nariai. Du tikrieji ir du pakaitiniai nariai yra ET VRVK Regionų rūmų nariai, kiti du tikrieji ir pakaitiniai – ET VRVK rūmų nariai.
