Valstybinės saugaus eismo komisijos posėdis

„Kiekviena savivaldybė savo veiklą ir konkrečias priemones planuoja savivaldybės eismo saugumo programoje, kurios pagrindinis finansavimo šaltinis daugelyje savivaldybių yra Kelių priežiūros, plėtros programos lėšos. Jei skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos, jos sudaro nedidelę programos dalį (iki 10 proc.). Tai susiję su jau eilę metų mažėjančiais savivaldybių biudžetais. Nuo 2010 m. dalies savivaldybių biudžetai sumažėjo apie 30 procentų. KPPP lėšos taip pat mažėja”. LSA direktorė pabrėžė, kad lėšų poreikis ateityje tik didės, nes pagal patikslintą Sodininkų bendrijų įstatymą, savivaldybės turės perimti ir tvarkyti sodininkų bendrijų kelius.
Lietuvoje per 10 šių metų mėnesių, lyginant su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu nuo 2602 iki 2619 padidėjo eismo įvykių, nuo 230 iki 243 – žuvusiųjų skaičius. Situacija atskirose savivaldybėse skirtinga, todėl LSA atliko apklausą.
Savivaldybės, kuriose rodikliai gerėja, nurodė, jog tai lėmė įgyvendintos saugaus eismo infrastruktūros plėtros priemonės – (įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų takai, apšvietimas pavojinguose ruožuose, įrengtos pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai, ribojantys važiavimo greitį, atitvarai ir kt.); gyvenamosiose teritorijose įrengtos 30 km/h leidžiamo važiavimo greičio zonos, atnaujintos gatvių horizontalaus ženklinimo schemos, eismo dalyvių švietimas, sugriežtinta eismo dalyvių kontrolė, įrengti stacionarūs greičio matuokliai.
Savivaldybių, kuriose saugaus eismo rodikliai blogėja, nuomone, nepaisant savivaldybių pastangų ir įgyvendinamų priemonių, avaringumo situaciją lemia netinkamas eismo dalyvių elgesys: viršytas saugus greitis, vairavimo kultūra, vairavimas apsvaigus, pėsčiųjų, dviratininkų neatsargumas. Pėstieji ir dviratininkai nepakankamai vertina situaciją keliuose ir gatvėse, nesiima reikiamų priemonių savo matomumui padidinti.
Reikia pripažinti, kad eismo įvykiai įvyksta ir dėl netinkamos kelių ar gatvių priežiūros. Yra atvejų, kai nukentėjusios transporto priemonės savininkai ar draudimo kompanijos kreipiasi į teismą, siekdami iš savivaldybės ar kelius ir gatves prižiūrinčios įmonės prisiteisti žalos atlyginimą.

Posėdžio dalyviams taip pat buvo pristatyta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų pėsčiųjų perėjų patikrinimo medžiaga. Didieji miestai buvo kritikuoti dėl nepakankamo dėmesio ir finansavimo pėsčiųjų perėjų saugumui užtikrinti. Saugaus eismo komisijos pirmininkas rekomendavo šį klausimą aptarti LSA taryboje ir ieškoti būdų, kaip bendromis valstybės ir savivaldybių pastangomis spręsti šią labai aktualią problemą.