LSA Valdyboje – finansų, socialinės paramos ir sveikatos apsaugos įstatymų peripetijos

LSA direktorė Roma Žakaitienė pristatė Bosnijos ir Hercegovinos savivaldybių asociacijos pagalbos prašymą – birželio 4 d. ši asociacija kreipėsi į LSA prašydami suteikti humanitarinę pagalbą, skirtą nuo potvynių nukentėjusiems regionams. Šių metų gegužę didžiausios per daugiau nei 100 metų siekiančią meteorologinių stebėjimų istoriją liūtys visame Balkanų regione sukėlė smarkius potvynius bei žemės nuošliaužas. Bosnija ir Hercegovina jau sulaukė humanitarinės paramos daiktais, tačiau ji, kaip viena neturtingiausių valstybių Europoje, neturi finansinių galimybių sugriautai infrastruktūrai atstatyti bei įprastam gyvenimui atkurti, todėl šalis kreipiasi pagalbos į visų Europos valstybių vietos ir regionų valdžių asociacijas. Lietuvos savivaldybių asociacija nelieka abejinga ir visų šalies savivaldybių vardu pagal galimybes skiria finansinę paramą.

LSA valdybos nutarimu „Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo” kreipėsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją su prašymu kaip galima greičiau spręsti savivaldybių biudžetų subalansavimo problemas. LSA prašo iš esmės pakeisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą.

LSA valdyba pritarė Finansų ministerijos 2014 m. gegužės 30 d. neoficialiai pateiktam Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Jame iš esmės atsižvelgta į LSA nuo 2010 m. rudens keltą prašymą atstatyti iki 2011 m. faktiškai taikytą savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) procento apskaičiavimo schemą (formulę), kai prognozuojamą GPM padidėjimą ar sumažėjimą dėl bendrų ekonominių rodiklių (t.y. dėl natūralaus ekonomikos augimo ar mažėjimo) pasidalindavo valstybės ir savivaldybių biudžetai. Taip savivaldybės atgaus didesnį suinteresuotumą (paskatas ir motyvaciją) mažinti emigracijos mastą, skatinti užimtumą, investicijas, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų teritorijose bei galimybes greičiau atstatyti savivaldybių biudžetų pajamas į prieš krizę buvusį lygį.

Be to, LSA valdyba prašo atsižvelgti į tokius asociacijos prašymus:
1. Papildyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektą (toliau – Metodikos įstatymo projektas) teisinėmis prielaidomis (galimybe prireikus) skirti savivaldybėms ateinantiems metams ne tik didesnį GPM procentą, bet ir pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensaciją (-jas) (toliau – BDK), susijusią su savivaldybių išlaidų padidėjimu;
2. Pripažinti netekusia galios Metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį neberibojant (neatimant į valstybės biudžeto pajamas) savivaldybių biudžetams prognozuojamų savarankiškų pajamų augimo palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis virš 21 procento;
3. Įrašyti Metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatas, kurios numatytų, kad savivaldybėms prognozuotos, tačiau negautos pajamos būtų 100 procentų kompensuojamos tik iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų;
4. Metodikos įstatymo projekte numatyti konkrečius sprendimo būdus, susijusius su gyventojų pajamų mokesčio pajamų netekčių finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu kompensavimu savivaldybėms nuo 2015 metų;
5. Pakeisti Biudžeto sandaros įstatymą siekiant užtikrinti teisines prielaidas savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas naudoti išlaidoms, vykdant teismų sprendimus ir ginant savivaldybių interesus, padengti. Toks galimų atvejų praplėtimas atitinka Vyriausybės rezervo lėšų panaudojimo kriterijus ir yra būtinas, nes, sudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą, sunku iš anksto numatyti savivaldybės atstovavimo teisminiuose procesuose, ginant savivaldybės interesus, išlaidas bei priteistas sumas.

LSA Valdybos posėdyje dalyvavo ir Finansų ministerijos atstovai – viceministras Edmundas Žilevičius bei Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėja Česlova Bareikienė.

Aptariant piniginės socialinės paramos klausimus, valdyba iš esmės pritarė siūlomiems įstatymo pakeitimams, kuriais nuo 2015 m. kompensacijų už šildymą skyrimas ir mokėjimas būtų vykdomas kaip savarankiškoji savivaldybių funkcija. Šios funkcijos vykdymui atskaitos tašku laikant per 2011 – 2013 m. faktiškai panaudotą vidutinę metinę pinigų sumą, vėliau jos neperskaičiuojant. Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės: piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina bei skyriaus pavaduotoja Milda Bareišaitė, Socialinės aprėpties departamento direktoriaus pavaduotoja Violeta Murauskaitė, Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus pavaduotoja Aušra Saukaitienė.

Savivaldybių asociacijos valdybos posėdžio metu buvo išreikšta nuomonė ir vietos savivaldos bei savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pakeitimų klausimais. Diskusijoje dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai Milda Petrauskienė, Agnė Bilotaitė ir Bronius Kleponis. LSA iš esmės pritarė įstatymo pataisai, įteisinančiai tiesioginius mero rinkimus, tačiau išreiškė neigiamą nuomonę savivaldybių teritorijų skirstymo į vidaus daugiamandates rinkimų apygardas nuostatai, kuri apsunkintų koalicijų sudarymą idėjinių vertybių pagrindu, ir tokios koalicijos galimai neužtikrintų stabilaus ir efektyvaus savivaldybių tarybų darbo.

Dėmesio posėdyje susilaukė ir Seimui pateiktas svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas bei su jo įgyvendinimu susijęs Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektas su papildymu, numatantis savivaldybėms įgyvendinti naujas funkcijas ir atsakomybę susijusią su pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, reguliavimu. Savivaldybės pritaria, jog jos turi dalyvauti pirminės asmens sveikatos priežiūros reguliavime, tačiau kelia nemažai klausimų, susijusių su įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinimu. LSA valdyba, apsvarsčiusi savivaldybių keliamus klausimus, pastabas ir argumentus dėl minėtų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų pakeitimų ir įvertinusi tai, kad:

• neaiški viešųjų konkursų organizavimo tvarka, kuri Įstatymo projekte yra numatyta taikyti paslaugų teikėjams, siekiantiems teikti paslaugas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nustatytas savivaldybių dalyvavimas įgyvendinant konkursų organizavimo tvarką kelia abejonių dėl priskirtos savivaldybėms atsakomybės, dėl galimybių užtikrinti objektyvius, pagrįstus ir skaidrius savivaldybių sprendimus;
• neaišku, kaip bus užtikrintas teritorinis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymas, kuris yra aktualus savivaldybėms siekiant užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą gyventojams visoje savivaldybės teritorijoje,

Seimo Sveikatos reikalų komiteto sudarytai darbo grupei nutarė siūlyti:
1. Įstatymo projekte tikslinti ir aiškiau apibrėžti viešųjų konkursų organizavimo tvarką, kurią įgyvendinti yra nustatyta savivaldybėms Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo 191 straipsniu pakeitimo įstatymo projekte;
2. Sprendimus dėl viešųjų konkursų organizavimo nustatyti priimti savivaldybių taryboms, atsižvelgiant į savivaldybių poreikius organizuojant pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių teritorijoje.