Lietuvos delegacija Regionų komitete sėmėsi pabėgėlių integracijos patirties
Spalio 12 dieną trijų Baltijos šalių vietos valdžios atstovai susitiko su Briuselio regiono Uklės (Uccle) socialinės integracijos centro prezidentu Jeanu Lucu Vanraesu (Jean Luc Vanraes), kuris pristatė pabėgėlių integracijos sistemą savo šalyje.
Ne tik su pabėgėliais, bet ir su vietiniais gyventojais dirbančių socialinės integracijos centrų Belgijoje finansavimo šaltiniai yra trys: 30 proc. – savivaldybės dotacija, 50 proc. – valstybės, o likusi dalis – pajamos už teikiamas paslaugas (pavyzdžiui, mokymus ir pan.). Centrai naudojasi ir ES struktūrinių fondų bei kitų programų lėšomis. Be socialinių darbuotojų, juose dirba daug savanorių, į integracijos procesą įsijungia ir nevyriausybinės organizacijos.
J. L. Vanraesas pabrėžė tris jo akimis svarbiausius pabėgėlių integracijos aspektus: sugrąžinti atvykusiam žmogui psichologinį balansą, išsiaiškinti, kokie jo siekiai bei gebėjimai, ir tik tada siūlyti jam darbo, perkvalifikavimo ar mokymosi galimybes.
Į Belgijos integracijos centrą pagal valstybės nustatytas kvotas nukreiptas atvykėlis turi sudaryti su centru sutartį, kurios pagrindu jam teikiama integracijos pagalba pagal jo konkrečius poreikius. Sutarties vykdymas tikrinamas kas 3-6 mėnesius. Taip pat tikrinama, kur jis leidžia gaunamą socialinę išmoką. Jeigu asmuo nevykdo savo įsipareigojimų, jam gresia sankcijos, paprastai mažinamas socialinės išmokos dydis. Kiekvienas atvykęs asmuo privalo išeiti pilietinio ugdymo kursą. Centre jam taip pat siūlomi kalbos mokymosi kursai, teikiama pagalba susirandant gyvenamą būstą, mokymo įstaigas vaikams, atidarant sąskaitą banke, pasirašant nuomos sutartį, apmokant komunalinius mokesčius ir pan. Teikiama ir psichologo pagalba.
Asmuo savo gyvenimui gauna 800 eurų mėnesinę išmoką, kuri prilygsta minimaliam Belgijos atlyginimui (jeigu atvyksta šeima, mokama 1000 EUR mėnesinė išmoka bei išmoka už kiekvieną vaiką). Už šias lėšas šeima turi nuomotis būstą, mokėti komunalinius mokesčius. Šios lėšos mokamos, kol asmuo susiranda darbą, užtikrinantį pragyvenimą, paprastai apie vienerius metus. Taip pat suteikiamas sveikatos draudimas.
J. L. Vanraesas paragino Baltijos šalių atstovus nekartoti kitų valstybių klaidų. Jis pateikė pavyzdį, kaip Belgija 2004-2010 m. nekontroliavo atvykimo pagal šeimų susijungimo programą, tad buvo pradėta ja piktnaudžiauti ir į šalį atvykdavo ne šeimos nariai.
Migracijos krizė buvo ir pagrindinė RK plenarinėje sesijoje kalbėjusios ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogerini (Federica Mogherini) tema.
