Seimas priėmė savivaldybėms aktualių įstatymų pakeitimus
Gruodžio 8 dieną, antradienį, priimti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimai, kurie nustatytė kriterijų, pagal kurį savivaldybės tampa „donorėmis“ (dalis jų iš gyventojų pajamų mokesčio gautų lėšų perskirstomos kitoms savivaldybėms). „Donore“ savivaldybė tampa tada, kai prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui yra didesnės už visų savivaldybių vidurkį. Šis kriterijus nustatytas vykdant Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.
Savivaldybės „donorės“, kaip ir visos kitos savivaldybės, gaus lėšas išlyginti išlaidų struktūrų skirtumus, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai.
Be to, įstatyme panaikintas savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų augimo ribojimas. Tai turėtų padidinti savivaldybių motyvaciją skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijoje.
Seimas gruodžio 10 d. patvirtino ir patobulintą 2016 metų biudžeto įstatymą, kuriame iš dalies buvo atsižvelgta į Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus: savivaldybėms, kurių skola viršija 40 procentų (o Kauno miesto savivaldybės – 50 procentų) prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti, bus leidžiama skolintis ne tik paimtoms paskoloms grąžinti, iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių šaltinių finansuojamiems ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, bet ir Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje 2016 metams numatytiems investicijų projektams įgyvendinti.
Šiuo įstatymu nuo 130 iki 135 procentų padidintas ir Vilniaus miesto savivaldybės skolinimosi limitas.
Gruodžio 10 dieną, ketvirtadienį, priimti keli mokesčių įstatymų pakeitimai. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisa nuo 435 iki 500 eurų padidino juridinių asmenų valdomo nekilnojamojo turto apmokestinamosios vertės ribą, kurios nepasiekus neprivalu mokėti šio mokesčio avansu.
Seimas taip pat priėmė Žemės mokesčio įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, nuo 2017 metų bus neapmokestinti žemės mokesčiu.
Iki šiol tik katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai buvo atleidžiami nuo žemės mokesčio vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartimi dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios.
Patvirtintas ir Rinkliavų įstatymo naujasis variantas, kuriuo įteisinama nuostata, kad visos funkcijos, susijusios su vietinių rinkliavų surinkimu ir sumokėjimu, perduodamos savivaldybėms.
