Susitikime su Aplinkos ministru aptarti atliekų tvarkymo sistemos bei pastatų renovacijos klausimai

Šiuo metu tiek savivaldybių administracijoms, tiek jų gyventojams itin aktualus klausimas – nuo š. m. sausio 1 dienos įsigaliojusios Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Dėl įvairių nenumatytų trikdžių dar ne visos savivaldybės pilna apimtimi pritaikė dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą. Tačiau Aplinkos ministras akcentavo, jog Taisyklės bus tobulinamos, savivaldybėms bus pateikti konkretūs pasiūlymais Taisyklių įdiegimo problemoms spręsti. Artimiausiu metu startuos pilotinis projektas, kurio tikslai – į daugiabučių namų komunalinių atliekų surinkimo procesą įtraukti ir namo bendriją bei išsiaiškinti ar tai pasiteisina; gyventojams teikti sąskaitas, kurios vienu metu būtų ir kaip informavimo-švietimo priemonė apie atliekų rūšiavimo specifiką. Pilotinio projekto metu būtų išbandytas ir biodegraduojančių (maisto) atliekų surinkimas namų ūkiuose.

Kėdainių meras Saulius Grinkevičius iškėlė klausimą dėl savivaldybėse vis dar aktualios asbesto (daugiausia šiferio) atliekų problemos. Aplinkos ministerijos atstovai informavo, jog 2017 m. pirmą kartą iš Atliekų tvarkymo programos lėšų bus skirta 790 tūkst. Eurų savivaldybėms asbesto turinčių gaminių atliekų transportavimui ir saugiam šalinimui.

Susitikimo metu Lazdijų meras Artūras Margelis priminė naudotų padangų utilizavimo problemą. Ministras K. Navickas patikino, jog imsis atitinkamų priemonių, kad senų padangų surinkimo sistema pradėtų veikti ir bešeimininkės padangos nebeterštų aplinkos, o būtų tinkamai sutvarkytos.

Buvo aptartos savivaldybėse iškylančios problemos dėl pakuočių atliekų ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizacijų veiklos bei kietojo atgautojo kuro saugojimo kol bus pastatyti deginimo įrenginiai. Ministras K. Navickas pabrėžė, jog Aplinkos ministerija numato stiprinti tiek šių organizacijų veiklos, tiek principo „teršėjas moka“ kontrolę.

Diskusija buvo tęsiama analizuojant Aplinkos ministerijos parengtą ir savivaldybėms itin aktualų naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymo projektą, kuris savivaldybių netenkina. LSA prašo sugrąžinti savivaldybei „poveikio aplinkai vertinimo proceso subjekto statusą“ bei palikti galiojančią savivaldybės tarybos „veto“ teisę. Diskusijoje dalyvavę merai pateikė įvairių pavyzdžių ir argumentų, kodėl „veto“ teisė turėtų išlikti. Aplinkos ministras K. Navickas pritarė, kad savivaldybės turi likti poveikio aplinkai vertinimo proceso subjektais bei valdyti procesą per planavimo dokumentus. Aplinkos ministerija teiks siūlymus dėl PŪV-PAV ataskaitos kokybės įvertinimo kriterijų, sieks reglamentuoti oro taršos sklaidos nustatymo modelius, siekiant patikrinti planuojamos ūkinės veiklos vykdytojo pateiktų duomenų teisingumą.

Susitikimo su Aplinkos ministru metu taip pat buvo aptarti ir daugiabučių namų bei viešųjų pastatų renovacijos klausimai. Kalbėdamas apie daugiabučių namų renovaciją, ministras Kęstutis Navickas pažymėjo, kad šiuo metu yra atliekamas esamos Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programos įgyvendinimo monitoringas-auditas, kuriuo siekiama nustatyti, ką reikia tobulinti dabartiniame renovacijos modelyje, ir gautų rezultatų pagrindu parengti naują programą, kuri, anot ministro, paskatintų proveržį šiame procese. Taip pat ministerijos vadovai pabrėžė, kad siekiama būsto savininkams sudaryti kuo platesnes galimybes dalyvauti renovacijos programoje, todėl svarstomos ir alternatyvios priemonės kompleksiniam namo atnaujinimui, tokios kaip namo šildymo sistemų modernizavimas kartu įgyvendinant kokią nors papildomą energinį efektyvumą didinančią priemonę.

Susitikime buvo nagrinėjamas ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų renovacijos klausimas. Aplinkos ministras akcentavo, kad minėtiems projektams įgyvendinti savivaldybėms finansinė parama bus teikiama suteikiant lengvatinį kreditą, o ne subsidijų forma. LSA atstovai atkreipė ministro dėmesį, kad tokia forma savivaldybėms nėra palanki dėl Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų.

Kalbėdamas apie Daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimo finansavimą ilguoju laikotarpiu, Aplinkos ministras pažymėjo, kad 2018 m. pradės realiai veikti praeitų metų pabaigoje įsteigtas Rizikos pasidalijimo fondas, kurio dydis – 100 mln. eurų ES fondų lėšų, leisiančių pritraukti apie 500 mln. eurų iš privačių investuotojų ir šias lėšas iki 2023 m. panaudoti daugiabučių namų modernizavimo projektams įgyvendinti.

LSA išsakydama savo poziciją dėl sklandaus ir nepertraukiamo daugiabučių namų renovacijos proceso užtikrinimo, siūlo parengti nacionalinio lygmens ilgalaikį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) planą, kuriame būtų numatytas aiškus ir nemažinamas finansavimas, kvietimų savivaldybių administracijoms teikti paraiškas atnaujinti daugiabučius namus skaičius, taip pat – nustatyti objektyvūs priimamų paraiškų skaičiaus paskirstymo savivaldybėms kriterijai. Šiuos ir kitus siūlymus dėl konkrečių kriterijų nustatymo atrenkant renovuotinus namus bei paskirstant paraiškų skaičių Aplinkos ministras paprašė LSA pateikti raštu.

Susitikimas baigėsi Aplinkos ministro K. Navicko išsakyta pozicija, jog Aplinkos ministerija pritaria savivaldos pozicijų stiprinimui ir nusiteikusi ieškoti išeičių bei kompromisų, sprendžiant savivaldybių aplinkosaugines problemas.