LSA valdyboje – apie investicinius projektus bei valstybės miškų valdymo pertvarką
Merai aptarė būdus, kaip užtikrinti didesnes savivaldybių galimybes įgyvendinti investicijų projektus, finansuojamus Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos fondų investicijų ir kitų tarptautinių paramos Lietuvai programų lėšomis. Buvo priimtas nutarimas kreiptis į Vyriausybę su prašymu papildyti KPPP lėšų naudojimo tvarkos aprašą ir leisti apmokėti už darbus, kurie atlikti pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, paskolų administravimo išlaidoms padengti, paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, skirtomis vietinės reikšmės keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti.
Taip pat prašoma objekto vertę viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimui ir įgyvendinimui sumažinti nuo 25 mln. eurų (mažiausios projektų vertės) iki 2,5 mln. eurų projektų vertės bei supaprastinti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles. Minėtosios taisyklės yra tinkamos taikyti tik didesnės nei 5 ml. eurų vertės projektų įgyvendinimui, todėl varžo savivaldybių galimybes lanksčiau įgyvendinti mažesnės vertės projektus, tarp jų ir vietinės reikšmės kelių plėtros darbus.
Valdyba taip pat nusprendė pritarti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiūlymui keisti Geodezijos ir kartografijos įstatymą numatant dalį geodezijos ir kartografijos darbų – savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą – priskirti prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų. Taip pat numatoma kurti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą.
Šiuo metu savivaldybės, vykdydamos topografinių planų erdvinių duomenų rinkinių sudarymo ir tvarkymo darbus, kartu tvarko ir inžinerinių tinklų planų informaciją, ir šie darbai kartais dubliuojasi. ŽŪM siūlo savivaldybėms pavesti tvarkyti tik jų valdomų žemės paviršiaus objektų, kitų asmenų valdomų pastatų ir inžinerinių tinklų įvadų erdvinius duomenis, o inžinerinių tinklų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros erdvinius duomenis siūloma pavesti tvarkyti šiuos objektus valdančioms institucijoms.
Savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą priskyrus valstybės deleguotoms funkcijoms, valdyba prašo apskaičiuoti ir skirti šios funkcijos įgyvendinimui pakankamą finansavimą.
Valdybos nariai diskutavo ir apie Aplinkos ministerijos siūlomą valstybinių miškų valdymo pertvarką naikinant esamas urėdijas ir steigiant vieną centralizuotą įmonę. Nutarta siūlyti Vyriausybei ir Seimui vykdant reformą optimizuoti miškų urėdijų skaičių išsaugant savivaldybėse pelningai dirbančių miškų urėdijų ūkinį savarankiškumą ir siekiant, kad būtų įgyvendintos Vyriausybės programoje deklaruotos nuostatos dėl darnios miškų politikos. Šiuo metu 42-ose Lietuvos urėdijose dirba apie 4000 darbuotojų, iš kurių – maždaug 1200 profesionalių miškininkų, tiesiogiai dirbančių miške.
LSA valdyba taip pat priėmė nutarimą siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), atsižvelgiant į socialinius, ekonominius bei demografinius pokyčius, inicijuoti Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos bei Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus suteikiant daugiau galių ir pasitikėjimo mokyklų steigėjoms.
Toks nutarimas priimtas po to, kai savivaldybės gavo ŠMM raginimą 2017 metų savivaldybių biudžetuose numatyti mokymui lėšų tiek, kiek trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką. LSA valdyba pabrėžė, jog tokį raginimą vertina kaip savivaldybių savarankiškumo ribojimą, nes savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės kompetencija.
Posėdyje LSA direktorė Roma Žakaitienė pristatė sausio-vasario mėnesiais vykusių asociacijos atstovų konsultacijų su ministrų kabineto nariais bei Ministru Pirmininku rezultatus.
Valdybos narių diskusijose taip pat dalyvavo Aplinkos, Finansų, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijų atstovai.
