LSA valdybos nariai ragina imtis konkrečių priemonių dėl teisių disponuoti valstybine žeme perdavimo savivaldybėms

Savivaldybių teisė disponuoti valstybės žeme buvo vienas svarbiausių Vilniuje kovo 16 dieną vykusio LSA valdybos posėdžio klausimų. Merai, neigiamai vertindami pastaruoju metu šalies miestuose NŽT iniciatyva nutraukiamas žemės nuomos sutartis, stabdomus investicinius projektus, blokuojamą socialinės infrastruktūros vystymą, priėmė nutarimą prašyti Vyriausybę papildyti Vyriausybės programos įgyvendinimo planą konkrečiomis priemonėmis, numatančiomis šios tarnybos žemėtvarkos ir valstybinės žemės disponavimo funkcijų perdavimą savivaldybėms, ir inicijuoti atitinkamus Žemės įstatymo pakeitimus.

Pagal vietos savivaldos įstatymo nuostatas, teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, tačiau savivaldybės negali laisvai įgyvendinti šios funkcijos, kadangi visais atvejais, kai planuojama valstybinės žemės plėtra, reikia gauti NŽT sutikimą.

LSA nuomone, dauguma infrastruktūros plėtros ir darnios urbanizacijos įgyvendinimo problemų yra nulemtos nekorektiškai vykdytos žemės reformos ir netenkinamos žemėtvarkos planavimo dokumentų kokybės, kurių rengimą administravo NŽT. Tarnyba priešingai nei savivaldybės, nevaldo ir nekuria aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, plėtros planų ir programų, todėl negali tinkamai įvertinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių, o jos galimybės ir kompetencijos urbanistiniame vystyme apsiriboja atskirais žemės sklypais. Todėl, kaip rodo pastarųjų metų įvykiai miestuose, tarnyba ne sprendžia, o kuria problemas, taip žlugdydama verslą ir neefektyviai naudodama mokesčių mokėtojų pinigus.

Valdyba taip pat siūlo papildyti Vyriausybės nutarimą „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, kurios padės sudaryti palankią teisinę aplinką investuotojams be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypus vykdant teritorijų konversiją ir statybų darbus.

Posėdyje buvo aptartas ir gyventojų dalyvavimas sprendžiant vietos reikalus savivaldybių tarybų narių, seniūnų ir seniūnaičių požiūriu. Merams buvo pristatyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atlikto tyrimo rezultatai.

Posėdyje taip pat vyko diskusija dėl savivaldybių vaidmens valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių transporto keliamo triukšmo valdyme. Šiuo metu vienos atsakingos už šią sritį institucijos nėra. Todėl, pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovės, tam tikra šios funkcijos dalį galvojama siūlyti savivaldybėms, būtent – gatvių ir gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, visų miestų gyvenamosiose vietovėse ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, transporto keliamo triukšmo valdymas. Specialistės teigimu, viena iš tokio siūlymo priežasčių yra ta, kad savivaldybės rengia darnaus judumo mieste planus, strateginio planavimo dokumentus bei gali iš anksto numatyti žemės sklypus, kuriuose galima numatyti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, arba gyvenamąsias teritorijas atitraukti nuo nepageidaujamų triukšmo šaltinių.

Valdyba taip pat nusprendė siūlyti Aplinkos ministerijai pakeisti atitinkamą Vyriausybės nutarimą taip, kad daugiabučių atnaujinimo projektus pagal pernai paskelbtą kvietimą parengusioms savivaldybėms būtų užtikrinta 20 procentų papildoma valstybės parama Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Siūloma minėtą paramą suteikti tiems projektams, kurie iki 2017 m. gruodžio 31 dienos jau yra įvykdę statybos rangos darbų pirkimą, o projektą ketinama įgyvendinti iki 2018 m. gruodžio 31d.

Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas merams pristatė siūlymus dėl kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo. Pasak viceministro, šios srities teisinė aplinka atrodo pakankama, tačiau realiame gyvenime konkreti pagalba nukentėjusiems nėra suteikiama sklandžiai, todėl savivaldybių lyderystė ir iniciatyvos smurto prevencijos srityje labai svarbios.

Valdyba taip pat patvirtino balandžio 26 dieną Vilniuje vyksiančio LSA narių atstovų suvažiavimo preliminarią sąmatą.