Tarybos posėdyje – kitų metų biudžetas, skolinimosi tvarka, Lietuvos saugumas, rinkimai ir kiti klausimai

Merams rūpimų klausimų daug. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis klausė, kokia Seimo Pirmininko nuomonė dėl savivaldybių reformų, į ką V. Pranckietis atsakė, kad tuo klausimu reikalingos platesnės diskusijos. Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis kėlė klausimą dėl savivaldybių rinkimų. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius išreiškė nuomonę dėl draudimo įstaigų vadovams būti tarybos nariais ir, pateikęs Estijos pavyzdį, kur tokio draudimo nėra, iškėlė abejonę, ar tai nėra žmogaus teisių pažeidimas. Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius kalbėjo apie galimybių savivaldybėms skolintis lėšų svarbiems projektams vykdyti išplėtimą. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis paiūlė Seimo Pirmininkui bent kartą per metus susitikti su savivaldybių merais ir aptarti aktualius klausimus. V. Pranckietis patikino, kad jis tokiam siūlymui pritaria ir tikrai ras laiko tokiems susitikimams.

Taip pat buvo paprašyta skirti lėšų iš valstybės biudžeto LSA atstovui Briuselyje išlaikyti ir savivaldybių veiklos įvertinimui, teikiant „Auksines krivūles“.

Biudžeto formavimo naujovės

LSA direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas pristatė biudžeto pajamų nustatymo metodikos naujoves.

Viena jų – savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį numatoma išskaidyti į pastoviąją ir kintamąją dalis.

Pastovioji dalis būtų koreguojama, kai dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų įtakos mažėtų savivaldybių pajamos. Dabar galioja įstatyminė nuostata, kad savivaldybėms 100 proc. kompensuojamos dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų susidarančios pajamų netektys, atitinkamai padidinant savivaldybėms tenkantį GPM procentą.

Dėl naujos Metodikos įstatymo projekte atsirado savivaldai nepalanki nuostata, kad centrinės valdžios sprendimų nulemtos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies pagal formulę, kuri nustato, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų GPM netektys bus vienodo dydžio. Tačiau savivaldybių biudžetų bendra apimtis gerokai mažesnė už valstybės biudžetą, todėl, pavyzdžiui, 10 mln. eurų pajamų netektis savivaldybių biudžetams būtų žymiai skausmingesnė, negu valstybės biudžetui. Centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita.

LSA taryba nutarė siūlyti pakeisti Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnyje esančioje formulėje koeficientą – vietoje 0,5 įrašyti koeficientą 0,2.

„Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Neproporcingas savivaldybių pajamų atėmimas mažintų savivaldybių motyvaciją auginti pajamas skatinant užimtumą ir verslą. Tai prieštarautų ir Vyriausybės programai, kurios įgyvendinimo plane numatoma sukurti paskatų sistemą, siekiant motyvuoti savivaldybes pritraukti investicijas ir didinti pajamas“, – rašoma nutarime.

Taip pat siūloma netaikyti sąlygos, kad kompensavimas numatomas tik tada, kai savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėja 20 ir daugiau procentų, nes, jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėtų iki 20 procentų, jokia kompensacija nenumatoma, o ženklus keliolikos procentų pajamų sumažėjimas neleistų užtikrinti būtiniausių savarankiškų savivaldybės funkcijų atlikimo.

Be to, 20 proc. pajamų mažėjimo riba neskatintų savivaldybių siekti geresnių rezultatų, nes jos tokiu atveju netektų kompensacijos. Savivaldybėms būtų naudingiau išlaikyti 20 proc. ir didesnį pajamų kritimą.

Siekiant tiksliai apibrėžti ekonominio sunkmečio kriterijus bei sąlygas, kurioms esant nebegaliotų numatyta prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimo savivaldybėms tvarka, ir išvengti subjektyvių sprendimų, siūloma orientuotis į tai, kai konsoliduoto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos mažėja daugiau kaip 20 procentų ir BVP mažėja daugiau kaip 10 procentų.

Prašo padidinti pajamų dalį

LSA direktorė Roma Žakaitienė pristatė 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Kaip skelbiama projekte, savivaldybių biudžetų pajamos kitais metais sudarys 2,761567 mlrd. eurų. Jos didės 10,2 procento, arba 256,142 mln. eurų, palyginti su 2017 metams planuotais 2,505425 mlrd. eurų.

2018 m. biudžeto įstatymu reglamentuotos savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms atlikti sudarys 1,643710 mlrd. eurų, Jos didės 17,5 procento, arba 244,641 mln. eurų, palyginti su 2017 metams planuotais 1,399069 mlrd. eurų.

Savivaldybių savarankiškoms funkcijoms atlikti 2017 m. buvo skirta 78,17 proc. įplaukų, o 2018 m. bus skirta 82,16 procento, iš jų pastovioji dalis – 78,45 procento, kintamoji dalis – 3,71 procento.

Direktorė atkreipė dėmesį į tai, kad pakeitus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, atsirandanti pastovioji GPM dalis 2018 m. didinama savivaldybėms 5,051 mln. eurų, nes nuo kitų metų 70 eurų didinamas neapmokestinamą pajamų dydis ir atsisakoma papildomo neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio už vaikus, kartu pereinant prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų, veiklos su verslo liudijimais apyvartos nuo 45 tūkst. eurų iki 35 tūkst. eurų ribos sumažinimo, minimalios mėnesinės algos ir pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo. Dėl minėtųjų pakeitimų GPM įplaukos 2018 m. sumažės 16,4 mln. eurų, iš jų savivaldybių biudžetams – 12,8 mln. eurų.

„Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. pasitarime neatsižvelgė į LSA prašymą pakeisti Metodikos įstatymo pakeitimo projektą ir kompensuoti savivaldybėms 74 procentus, o ne 36 procentus sumažėsiančių GPM prognozuojamų pajamų“, – pažymėjo direktorė .

Kita GPM naujovė – nuo 2018 metų atsisakoma bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) iš valstybės biudžeto. Todėl savivaldybių prognozuojamų savarankiškų pajamų augimui užtikrinti didžioji dalis (39,897 mln. eurų) BDK perkeliama į GPM kintamąją dalį. GPM kintamoje dalyje numatyta 27,6 mln. eurų padidėjusioms išlaidoms, iš jų beveik 18,5 mln. eurų padidintai savivaldybių įstaigų darbuotojų algai išmokėti, 9,6 mln. eurų padidintai iki 400 eurų minimaliai mėnesinei algai išmokėti, 4,6 mln. eurų perduotoms savivaldybėms įstaigoms finansuoti, 2,2 mln. eurų valstybės tarnautojams grąžintino neišmokto darbo užmokesčio 20 procentų daliai išmokėti.

Direktorė pabrėžė, kad pakeitus savivaldybių donorių nustatymo tvarką, 2018 m. donorėmis bus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Neringos ir Visagino savivaldybės.

Taip pat R. Žakaitienė atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. savivaldybėms bus skirta 920 mln. eurų specialių tikslinių dotacijų iš valstybės biudžeto. Tai 1,7 procento, arba 16,05 mln. eurų mažiau nei 2017 metams. Tikslinių dotacijų investicijų projektams finansuoti savivaldybėms numatyta skirti 96,375 mln. eurų. Tai 27,3 procento, arba 35,4 mln. eurų mažiau nei 2017 metais.

LSA taryba nutarė prašyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir GPM dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, padidinti nuo 82,27 proc. iki 82,54 proc., pastoviąją dalį – nuo 78,55 proc. iki 78,82 proc.

„2018 metais numatoma kompensuoti savivaldybėms 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamų netekčių. Savivaldybėms turi būti kompensuoti 74 procentai gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamų netekčių 2018 metais remiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos teikiamu siūlymu pakeisti formulę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projekte, – rašoma LSA tarybos nutarime. – Siekiant teisingiau pasidalinti su valstybės biudžetu savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamas netektis dėl numatomo gyventojų neapmokestinamųjų pajamų padidinimo nuo 2018 metų, prašome padidinti 0,27 procentinio punkto, arba 4,92 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.“

Daug diskusijų sukėlė savivaldybes slegiantis skolinimosi apribojimas. Tai merai įvardijo kaip veiklos paralyžiavimu, nes tiek įgyvendinant ES, tiek Valstybės investicijų finansuojamus projektus būtinas savivaldybės prisidėjimas. Siekiant pritraukti investuotojus, vis labiau didėja poreikis prisidėti ir prie privačia iniciatyva įgyvendinamų projektų. Skolinimosi limito susiejimas su esama savivaldybės skola – tai ir taupiai dirbančių savivaldybių nuvertinimas. Tarybos narių priekaištus išklausęs posėdyje dalyvavęs finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad fiskalinės drausmės įstatymas yra konstitucinis ir jo atšaukimas susiję su Konstitucijos keitimu. LSA direktorė priminė, kad dėl šio įstatymo pakeitimo ne kartą kreiptasi į Seimą ir Vyriausybę, bet kol kas į šiuos prašymus neatsižvelgiama. Tad tarybos nariai nusprendė dar kartą belstis į Seimą, prašydami priimti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Nepritarė rinkimų pakeitimams

Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma kiekvieną savivaldybę padalinti į daugiamandates rinkimų apygardas ir kiekvienoje apygardoje išrinkti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 savivaldybės tarybos narius. Apygardos turi būti sudarytos taip, kad apygardoje renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius būtų proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui.

Pagal siūlomą pakeitimą partijos ir rinkimų komitetai turėtų pateikti bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai būtų surašyti pagal rinkimų apygardas.

LSA taryba, įvertinusi siūlomus savivaldybių tarybų rinkimų teisinio reguliavimo pakeitimus, pateiktam projektui nepritarė, nes priėmus pataisą kiltų konfliktas dėl daugiamandatės apygardos bendruomenės ir visos savivaldybės bendruomenės interesų atstovavimo. Savivaldybės daugiamandatėse apygardose išrinktiems savivaldybės tarybos nariams prioritetas būtų spręsti savo apygardos gyventojų problemas, todėl nukentėtų bendrųjų savivaldybės reikalų sprendimas, visos savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimas bei nebūtų užtikrintas visos savivaldybės gyventojų atstovavimas. Padidėtų viešųjų ir privačių interesų konflikto galimybės priimant sprendimus savivaldybės taryboje. Savivaldybės tarybos nariai turės nusišalinti, kai bus sprendžiami su jų daugiamandate apygarda susiję klausimai.

Tarybos narių teigimu, tai komplikuotųsi savivaldybių tarybų darbas. Sumažėtų galimybės sudaryti stabilias daugumas bei užtikrinti efektyvų savivaldybių tarybų darbą. Galimai sumažėtų rinkėjų aktyvumas, nes rinkėjams būtų nepatrauklios pasikeitusios rinkimų procedūros, sumažėjusios kandidatų sąrašo reitingavimo galimybės, ribojamos apsisprendimo galimybės pasirinkti norimą kandidatą iš kandidatų sąrašo visumos.

Papildyta dvišalė komisija

LSA taryba papildė 2015 m. birželio 15 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalės komisijos narių skyrimo“. Iki šiol dvišalės komisijos nariai buvo Druskininkų savavaldybės meras Ričardas Malinauskas, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Tarybos narių sprendimu dvišalės komisijos nariu paskirtas Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Kvietė būti budriais

Į tarybos posėdį atvykę Valstybės saugumo departamento atstovai pristatė savo veiklą, neigė mitą apie visuotinį sekimą ir kvietė savivaldybių vadovus būti budriais, bendraujant ir bendradarbiaujant su Rusija, o kilus klausimams – nevengti konsultuotis su Valstybės saugumo departamento specialistais.

Apdovanotos savivaldybės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija už lygių galimybių įgyvendinimą apdovanojo Kaišiadorių, Raseinių, Vilkaviškio, Jonavos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybes.