Dėmesys maisto švaistymo problemai
Vakar Teisingumo ministerijoje vyko Lietuvos vartotojų instituto surengta tarptautinė konferencija „Maisto švaistymas namų ūkiuose: kaip didinti problemos supratimą”. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis, Lietuvos vartotojų instituto ir įvairių užsienio šalių organizacijų atstovai.
„Skaičiai tikrai sukrečia. 88 milijonus tonų gero maisto kasmet išmetame Europoje. Tai sudaro 20 procentų viso Europos Sąjungoje pagaminamo maisto. Tai milžiniškas poveikis klimato kaitai“, – konferencijos metu teigė V. Andriukaitis.
Šiuo metu Europos Sąjungos bendras tikslas – iki 2030 m. iššvaistomo maisto kiekius sumažinti dvigubai. Tokį įsipareigojimą šalys priėmė pasirašydamos Tvarios plėtros programą.
„Įgyvendinimo prasme mes turime sau pasakyti, kad šis tikslas yra susijęs ir su klimato kaita, ir su aplinkosauga, ir su žemes ūkio politika, ir su sveikatos politika, ir su ekonominiais dalykais“, – susirinkusiesiems pabrėžė V. Andriukaitis.
Jo teigimu, norint pasiekti šį tikslą, būtina imtis veiksmų visose maisto pramonės grandinės dalyse.
Pirmoje maisto pramonės grandinės dalyje pasitaiko dvejopi maisto praradimo atvejai – dalis maisto yra prarandama dėl kenkėjų, gamtinių sąlygų ar kitų trukdžių, tačiau nemažai maisto taip pat yra tiesiog iššvaistoma (pvz. gumbuotos morkos netinkamos prekybos centrams, per mažos bulvės ir pan.). Perdirbimo, prekybos grandinės dalyse taip pat iššvaistoma nemažai maisto (prakiurusios pakuotės, sulūžę vafliai ir pan.). Dar prastesnė situacija namų ūkiuose – būtent čia iššvaistoma didžiausia dalis – 40% – maisto produktų.
„Raginu savivaldybes, merus atkreipti dėmesį į šią problemą. Yra įvairios iniciatyvos, kurias skatiname, įvairūs projektai“, – kreipėsi V. Andriukaitis.
Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė konferencijos metu pabrėžė, kad daugiausia maisto iššvaistome namų ūkiuose. Pasak jos, prieš eidami į parduotuvę turėtume atlikti namų darbus – pagalvoti kokius maisto produktus pirksime, ką gaminsime šią savaitę ir panašiai.
„Visi žinome koks vanduo žemėje brangus. Vartotojas moka už duonos kepalą, jį perka, tačiau jis niekada nepagalvoja kiek daug vandens reikia tai duonai išmaišyti“, – teigė Z. Čeponytė.
Pranešėja akcentavo, kad sausainiuose ir saldainiuose viena sudėtinių dalių – palmių aliejus. O dėl jo poreikio pasaulyje jau kertami atogrąžų miškai. Poveikis gamtai yra milžiniškas.
„Tropiniai vaisiai yra pakankamai lepūs ir net 80 procentų išaugintų mangų yra netinkami eksportuoti dėl keliamų aukštų reikalavimų jų išvaizdai“, – ragindama būti visus kuo sąmoningesniais teigė Z. Čeponytė.
Eurobarometro duomenimis, tik 44 proc. apklaustų lietuvių tiki, kad namų ūkiai gali prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo, tuo metu net 88 proc. švedų yra įsitikinę, kad sąmoningų vartotojų vaidmuo yra lemiamas.
