Eksperimentai šilumos ūkyje savivaldybėms kelia nerimą

2018-12-19 0 861 Views

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kreipėsi į Seimą prašydama neignoruoti savivaldybių šilumos ūkiams gresiančios sumaišties ir sutvarkyti teisinį reguliavimą, kol naujos ydingos tvarkos pasekmės nevirto finansine našta gyventojams.

Nuo kitų metų įsigaliosianti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta tvarka dėl šilumos energijos supirkimo iš privataus kapitalo nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) diskriminuoja savivaldybių valdomas centralizuoto šilumos tiekimo įmones. Naujoji tvarka iš esmės pakeis konkurencijos sąlygas ir galimai sudarys sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje.

„Šilumos tiekimas yra socialiai jautri sritis, mokėjimai už šildymą sudaro didžiąją komunalinių išlaidų dalį. Kiekviena savivaldybė su jų valdomomis energetikos įmonėmis siekia, kad jų gyventojai už šilumą mokėtų kuo mažiau. Tačiau savivaldybės sunerimę, kad įsigaliojus naujai tvarkai, nebeturės svertų paveikti šilumos kainos“, – sakė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

LSA valdyba dar pernai teikė pastabas dėl ruošiamų teisės aktų pakeitimų, kvietė VKEKK neskubėti su šilumos ūkio reforma ir pratęsti specialistų diskusiją, tačiau VKEKK savivaldybių raginimo neišgirdo. Reali konkurencija šilumos gamyboje nevyksta, nes šilumos poreikis žiemos mėnesiais daug didesnis, negu bendra konkuruojančių objektų galia, tad jie gali visą savo šilumą parduoti už maksimalią leistiną kainą. Tik kainų reguliavimas šaltuoju laikotarpiu lemia ir lems galutines šilumos kainas vartotojams. Naujoji šilumos supirkimo tvarka, taip vadinama „konkurencija pilnais kaštais“ yra tiesiog vartotojų sumokėtų pinigų persidalijimas.

„LSA nariai nuogąstauja, kad naujoji tvarka yra eksperimentinė – neturi praktinio įgyvendinimo pavyzdžių Europos Sąjungos valstybių centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, nei kitose šalyse, kur šilumos ūkis veikia efektyviai. Naujasis reguliavimas nesiremia gerąja kitų valstybių praktika, nėra atlikta jo techninių bei ekonominių pasekmių analizė, todėl jis gali turėti ilgalaikių neigiamų finansinių pasekmių tiek pačioms savivaldybėms, kaip šilumos tiekimo įmonių akcininkėms, tiek gyventojams,“,– teigia R. Žakaitienė.

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas inicijavo didžiųjų miestų savivaldybių merų atskirą kreipimąsi į Seimo narius, prašant stabdyti VKEKK tvarką ir šiuo metu svarstomomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis įtvirtinti reguliavimo bei konkurencijos balansą šilumos gamyboje. Konkurencija turi būti nukreipta šildymo prieinamumui gerinti, o ne tik pajamų persidalijimui.

Kategorija:   Naujienos, Pranešimai spaudai
Atgal