Europos regionų komitete aptartas Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas

Praėjusią savaitę Briuselyje vyko Europos regionų komiteto plenarinė sesija, kurios metu surengtos dvi diskusijos. Pirmoje diskusijoje Komiteto nariai kartu su užimtumo, investicijų, ekonomikos ir konkurencingumo komisaru Jyrki Tapani Katainen diskutavo apie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų lokalizavimą.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Europos regionų komiteto pirmojo pirmininko pavaduotojas Markkas Markkula. Anot jo, daug Europos regionų pirmieji ėmėsi Darnaus vystymo tikslų pritaikymo prie vietos sąlygų ir parodė, kad regionai ir miestai atlieka svarbų vaidmenį, būdami ne vien vykdytojais, bet ir arčiausiai piliečių, verslo ir vietos bendruomenių esančiais politikos formuotojais.

Darnaus vystymosi darbotvarkę Jungtinių Tautų Organizacija priėmė 2015 metais. Joje numatyta 17 tikslų, 169 uždaviniai ir daugiau nei 200 rodiklių jiems pasiekti. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), apimančiais nelygybės, skurdo, maisto saugos, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita, lyčių lygybės, taikios ir įtraukios visuomenės ir kitas sritis.

Ši plenarinė sesija svarbi Lietuvos delegacijai. Jos metu patvirtinta nuomonė „Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 metų”. Nuomonės rengėjas, Lietuvos delegacijos vadovas, Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius.

Pristatydamas nuomonę A. Abramavičius pažymėjo, kad norint pasiekti 17 DVT, reikia, kad DVT įgyvendinimo ir stebėsenos procese itin aktyviai dalyvautų regionai ir miestai. Nuomonėje akcentuota, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo formuojant vertybes ir visuomeninius santykius, todėl būtina jas įtraukti į darnų vystymąsi užtikrinančių priemonių kūrimą. Būtų išties naudinga Europos Sąjungos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu kurti partnerystę, kuri vystomuoju bendradarbiavimu padėtų įgyvendinti DVT.

„Norint, kad niekas neliktų nuošalyje, reikės įtraukti DVT į visas Europos Sąjungos politikos sritis. Kuriant tvaresnį ir įtraukesnį Europos modelį, būtinos plataus užmojo struktūrinės reformos. Europos semestro derinimas su tvirta sanglaudos politika visiems regionams yra labai svarbu, siekiant sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vietos lygmeniu“, – teigė A. Abramavičius.

Antra diskusija Regionų komitete vyko aktualia klimato kaitos tema. Kartu su komisaru atsakingu už klimato kaitą M.A. Cantete diskutuota klimato kaitos priemonių įgyvendinimo regionuose ir savivaldybėse klausimais. Komisaras pasidžiaugė svariu regionų ir vietos vadovų darbu klimato, energetikos ir darnaus vystymosi srityse.

„Nemažai regionų ir miestų yra užsibrėžę iki 2030 metų pasiekti aukštesnius tikslus nei jų nacionalinės vyriausybės. Merų paktas dėl klimato ir energetikos, kurį yra pasirašę daugiau kaip 9 000 miestų, yra didžiausia energetikos pertvarką vykdančių miestų, provincijų ir regionų iniciatyva”, – teigė M.A. Canete.

Diskusijų metų Regionų komiteto nariai išsakė poziciją ir dėl Europos Sąjungos klimatui skirto biudžeto padidinimo bent iki 30 procentų, tam, kad galima būtų koordinuotai, nuosekliai ir laiku reaguoti į klimato kaitą.

Sesijoje taip pat svarstytos šios nuomonės: dėl Makroregioninės strategijos, dėl veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo, Tvari Europos bioekonomika ir kitos.

Birželio 27 dieną Europos regionų komitetas ir Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas minėjo 25 metų sukaktį.

© European Union / Patrick Mascart