• Pirmas
  • Naujienos
  • LSA Aplinkos apsaugos komitete aptarti atliekų tvarkymo sistemų klausimai

LSA Aplinkos apsaugos komitete aptarti atliekų tvarkymo sistemų klausimai

2019-10-29 0 103 Views

Vakar vyko LSA Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kurio metu savivaldos atstovai kartu su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika ir jo komanda svarstė atliekų tvarkymo sistemų klausimus – pakuočių atliekų tvarkymo sistemos krizė, pakuočių tvarkymo organizacijų nemokumas, tekstilės atliekų neperdirbamumas, Aplinkos ministerijos siūloma nauja komunalinių atliekų apmokestinimo metodika su „regionine kaina“.

Jau daugiau nei metus laiko tebesitęsia pakuočių atliekų tvarkymo savivaldybėse problema. Pakuočių tvarkymo organizacijos nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir dar nėra pilnai atsiskaičiusios už 2018 metus už pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbimui paslaugas bei infrastruktūros plėtrą.

„Gamintojo atsakomybės principas šiuo atveju visiškai neveikia. Savivaldybės Aplinkos ministerijos prašo Pakuočių ir jų atliekų tvarkymo įstatyme skubiai keisti Organizacijų licencijavimo tvarką arba iš esmės keisti pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pereinat prie vienos Organizacijos“, – teigė LSA prezidentas MIndaugas Sinkevičius.

Savivaldybės pateikė ir kitus siūlymus – stiprinti organizacijų atskaitomybės ir kontrolės mechanizmą bei uždėti prievolę Organizacijoms turėti garantą, kurio dydis priklausytų nuo Organizacijos užimamos rinkos dalies.

Gyventojas, įsigydamas prekę, automatiškai sumoka ir už tos prekės pakuotės sutvarkymą (jos išrūšiavimą, išvežimą ir pan.). Tie pinigai yra įskaičiuoti į prekės kainą ir atitenka gamintojams importuotojams (pvz. prekybos centrams, įvairioms įmonėms ir pan.). Gamintojai importuotojai atliekas paprastai tvarko pasitelkiant pakuočių atliekų tvarkytojus: VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „PTO“ arba VšĮ „Gamtos ateitis“. Šios trys VšĮ įstatymiškai privalo kas ketvirtį atsiskaityti su pakuočių atliekų surinkėjais – vežėjais (savivaldybių ar verslo įmonėmis, atsakingomis už pakuočių atliekų išvežimą). Tačiau pilnai atsiskaičiusi yra tik VšĮ „Gamtos ateitis, kitos dvi – iki šiol dar turi skolų savivaldybių įmonėms.

Iki 2018 metų pradžios gamintojai importuotojai atsiskaitydavo su atliekų surinkėjais – vežėjais. Tačiau nuo 2018 metų sausio 1 dienos, Aplinkos ministerijai įdiegus elektroninę gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS),  su pakuočių atliekų surinkėjais – vežėjais pilnai neatsiskaityta net už 2018 metus.

Taip pat posėdžio metu susirinkusiesiems pristatytas Aplinkos ministerijos sukurtas Vandens paslaugų sektoriaus stambinimo modelis.

Savivaldybės Aplinkos ministerijai siūlo aiškiai susidėlioti prioritetus vandentvarkos sektoriuje ir atkreipė dėmesį į esamą probleminę vandentvarkos ūkio padėtį šalyje.

Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų, kad ne mažiau kaip 98 proc. 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotai. Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose. Jeigu iki 2023 metų to nepasieksime – Lietuvai gresia milijoninės sankcijos. Skaičiuojama, kad prie nuotekų tinklų neprijungtų žmonių aglomeracijose vis dar yra apie 30 tūkst. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu savivaldybių vandentvarkos įmonės deda visas įmanomas pastangas prijungti kuo daugiau gyventojų ir tokiu būdu įvykdyti europinius įsipareigojimus.

Pasak savivaldybių, kita problema, kuri aktuali ne tik savivaldai, bet ir visai valstybei –  tai vandentvarkos įmonių esama finansinė padėtis. Šiuo metu savivaldybių vandentvarkos įmonės išgyveną sunkų finansinį laikotarpį. Iš savivaldybių valdomų bendrovių nuspręsta išieškoti daugiau kaip 16 milijonų eurų už tai, kad gyventojai nesutiko jungtis prie nuotekų surinkimo tinklų.

 

Kategorija:   Naujienos
Atgal