Pirmininkavimo prioritetai pristatyti Regionų Komiteto plenarinėje sesijoje
V. Leškevičius pristatė kitus kertinius pirmininkavimo tikslus:
Auganti Europa. Kaip vienas iš uždavinių yra sėkmingas Lietuvos darbas pabaigti rengti ir susiderėti dėl 56 europinių teisės aktų, skirtų sėkmingam naujos finansinės perspektyvos įgyvendinimui. Be jų Europoje atsirastų finansinis vakuumas nuo 2014 m. pradžios, kuomet senasis finansavimo laikotarpis jau būtų pasibaigęs, o naujam dar nebūtų sudarytos sąlygos. Kitas labai svarbus klausimas, kaip pabrėžė viceministras, yra Regionų komiteto rengiama nuomonė dėl geresnio išlaidų planavimo ir investavimo regionuose. Ši nuomonė itin svarbi Europai, nes ekonominė situacija reikalauja maksimalaus susitelkimo ir planavimo.
Energetika, pasak užsienio reikalų viceministro – neabejotinai jautrus ir todėl ypač svarbus Lietuvos pirmininkavimo klausimas. Dėl to, mūsų šalis, vadovaudama ES, sieks baigti kurti vieningą energetikos rinką bei pasiekti, kad po 2015 m. jokia ES valstybė narė nebūtų atskirta europinių energetikos tinklų. Viceministras ypatingai akcentavo vietos ir regionų savivaldos vaidmenį kuriant vieningą energetikos rinką, ypač priimant sprendimus dėl efektyvaus išteklių valdymo. Kaip pavyzdį jis pateikė skaičiavimų duomenis, rodančius, jog Europa turėdama vieningą energetikos rinką, kasmet sutaupytų bent 35 mlrd. eurų, kurie galėtų būti nukreipti į konkurencingumą didinančias ir gyvenimo lygį keliančias investicijas regionuose.
Viceministras daug dėmesio skyrė ir Europos kaimynystės ir partnerystės politikai. Vienas iš Lietuvos iškeltų pirmininkavimo uždavinių – dėmesys Rytų partnerystei, dialogo su rytinėmis ES kaimynėmis – Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina skatinimas, siekiant didesnio saugumo šiame regione, taip pat užtikrinant visos Europos saugumą. Tuo tikslu Lietuvos ir kitų ES valstybių narių vadovai lapkričio mėnesį Vilniuje susitiks su Rytų Partnerystės šalių prezidentais bei tarsis dėl vizų režimo supaprastinimo, bendradarbiavimo gilinimo, gairių tolimesnei Rytų Partnerystės politikai. Regioniniu lygmeniu ES santykių su rytinėmis partnerėmis klausimai bus aptarti rugsėjo 3 d. Vilniuje įvyksiančioje Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžių partnerystės (CORLEAP) metinėje konferencijoje. Šiame renginyje ES ir rytinių kaimynių vietos ir regionų savivaldos atstovai aptars jau pasiektus bendradarbiavimo rezultatus, ieškos naujų sąveikos, kultūrinių, socialinių, ekonominių, gero valdymo mainų galimybių, kartu parengdami vertingas rekomendacijas lapkričio mėnesio, valstybių vadovų susitikimui.
Beveik valandą trukusi viceministro kalba susilaukė pagrindinių Regionų Komiteto politinių grupių atstovų pritarimo. Europos liaudies partijos politinės grupės vardu komentuodamas ES pirmininkaujančios šalies atstovo pasisakymą, Lietuvos delegacijos Regionų Komitete pirmininkas Arnoldas Abramavičius iškėlė itin aktualią, Lietuvai tekusią užduotį – per pusę metų pasiekti, kad būtų priimti reikalingi ES teisės aktai ir nuo 2014 m. savivaldybės ir regionai galėtų pradėti naudotis nauju finansiniu biudžetu. Prelegentas pabrėžė, kad Lietuvos pirmininkavimas turi užtikrinti, jog pasibaigus dabartinei finansinei perspektyvai nesusidarytų finansinis vakuumas, kuomet dėl neparengtų dokumentų negalima pradėti įsisavinti ES paramos, kas, savo ruožtu, būtų itin žalinga regionams. Europos Liaudies frakcija ypač pritaria Lietuvos tikslams siekiant Europos vieningos energetinės rinkos bei šiam klausimui išsamiai aptarti spalio 17-18 d. rengia seminarą Kaune. Arnoldas Abramavičius taip pat pritarė viceministro išsakytoms mintims, kad Europos piliečių pasitikėjimo Europa didinimas yra labai jautrus ir esminis klausimas Europai, kuri šiuo metu išgyvena sudėtingą ekonominį ir socialinį laikotarpį, todėl Regionų komitetas kaip ir kitos ES institucijos turi dirbti ranka rankon su pirmininkaujančia šalimi stiprinant piliečių pasitikėjimą Europa.
Naujai įsiteigtos Europos konservatorių reformistų frakcijos vadovas pasveikino Lietuvos pirmininkavimą ir palinkėjo sėkmės siekiant išsikeltų tikslų. Prelegentas taip pat pasidžiaugė Regionų komiteto pasirengimu dirbti kartu ir dalintis savo patirtimi siekiant bendrų tikslų. Socialistų frakcijos atstovas pastebėjo, kad labai dažnai mažesnės šalys pasiekia didelių rezultatų pirmininkavimo metu. Šioje srityje itin daug tikimasi iš Lietuvos, kaip šalies, pasižyminčios įspūdinga istorija, įvairias kultūrines tradicijas jungiančia geografine padėtimi bei sėkminga reformų patirtimi. Savo kalboje Europos socialistų atstovas išreiškė viltį, kad Lietuva paskatins Europą siekti dar ambicingesnių atsinaujinančios energetikos tikslų ir iki 2050 m. visa Europa galėtų gyventi iš atsinaujinančios energetikos. Europos liberalų frakcija sveikino Lietuvos siekį priartinti Europą prie piliečių, taip užtikrinant, kad nemažėtų pasitikėjimas Europa. Šios frakcijos atstovai iškėlė naują klausimą – dėl Rusijos, jos žmogaus teisių ir teisingumo sistemos problemų.
Regionų komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja M. Bresso pasveikino Lietuvos iniciatyvą siekiant geresnių rezultatų Rytų partnerystės susitarimuose. Ji pabrėžė, kad Regionų komitetas per savo įsteigtą Rytų partnerystės forumą CORLEAP aktyviai bendradarbiauja su rytų partneriais, netgi su tomis šalimis, su kuriomis nepavyksta užmegzti dialogo valstybiniu lygmeniu. Dėl šios priežastis Regionų komitetas sveikina Lietuvos norą išnaudoti Regionų komiteto galimybes siekiant Rytų partnerystės tikslų, skatinant ES ir Rytų partnerystės vadovų susitarimus, kuriuos tikimasi pasiekti lapkričio mėn. Vilniuje.
Viceministras padėkojo Regionų komitetui už palaikymą ir pakartojo, kad Regionų komiteto, atstovaujančių vietinę valdžią, vaidmuo turi būti kuo plačiau girdimas ir skatinamas.
Po susitikimo Lietuvos delegacija Regionų komitete detaliau aptarė bendradarbiavimo klausimus ir darbus su Užsienio reikalų viceministru V. Leškevičiumi.
Sekite naujienas čia ir Lietuvos pirmininkavimo puslapyje www.eu2013.lt
