NATnariai-600

Lietuvos delegacijos pastangos paversti ES Regionų komitetą Baltijos žemdirbių gynėju atsipirko

2012-03-29 0 241 Views

R. Souchonas, kuris yra buvęs Prancūzijos Žemės ūkio ministras, rengia nuomonės projektą RK vardu dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos (BŽŪP). Savo laiške R.Souchonui LSA viceprezidentas pabrėžė, kad Lietuvos žemdirbiai nuo 2004-ųjų metų, Lietuvai įstojus į ES, tapo vieningos ES rinkos dalyviais, todėl svarbu kuo greičiau užtikrinti, jog jie ir kitų Baltijos šalių ūkininkai toje rinkoje nebūtų diskriminuojami ir dirbtų pagal visiems vienodas sąlygas.

Tuo, kad vienas įtakingiausių RK narių R.Souchonas įsiklausė į Lietuvos RK narių pasisakymus, pataisas bei laiškus, ir ištesėjo savo pažadą atkreipti dėmesį į diskriminacinį Lietuvai bei kitoms naujosioms ES valstybėms reformos pasiūlymą, buvo galima įsitikinti kovo 26 d. Briuselyje vykusio RK posėdžio metu. Jame daugiau nei 100 ES regionų ir miestų vadovų svarstė Europos Komisijos (EK) pasiūlymus dėl BŽŪP po 2013 m. Posėdyje dalyvavę RK nariai iš Lietuvos – A.Vrubliauskas, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Robertas Pieča bei Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys Audrius Bielskus –džiaugėsi, kad R. Souchonas iš esmės pakoregavo savo parengto dokumento tekstą. Naujoji dokumento versija, skirtingai nei ankstesnės, aiškiai kritikuoja EK siūlymą atidėti tiesioginės paramos žemdirbiams suvienodinimą tarp valstybių narių, bei ragina Komisiją parengti preliminarų visiško paramos suvienodinimo Europos mastu grafiką.

Priešingai mąstančius Europos regionų ir vietos valdžių atstovus R. Souchonas ragino „nebūti egoistais“, o būti teisingais naujųjų ES šalių atžvilgiu, kurios, anot pranešėjo, yra akivaizdžiai šios politikos diskriminuojamos. Kaip pavyzdį RK nariaims jis pateikė skaičius: tiesioginės paramos vidurkis ES senosiose šalyse siekia 285 eurus už hektarą, tuo tarpu, naujųjų šalių – 112 eurų už hektarą, nepaisant to, kad visi ūkininkai dirba toje pačioje vieningoje Europos rinkoje.

RK nariai patvirtino nuomonę, kuri kritikuoja Komisijos siūlomą paramos paskirstymą kaip nepakankamai teisingą, tačiau tai dar nėra galutinė RK pozicija. Dėl galutinės versijos RK nariai apsispręs gegužės 3-4 d. vyksiančioje plenarinėje sesijoje.

Primename, kad praėjusį spalį EK paskelbė ambicingus ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos planus ateinančiu 2014–2020 m. finansiniu periodu. Vienas iš pagrindinių šios politikos tikslų – padėti Europos ūkininkams konkuruoti tarptautinėje rinkoje, mokant jiems tiesioginės paramos išmokas.

Nors visų trijų Baltijos šalių ūkininkai nuo įstojimo į ES 2004 m. gauna žemiausio lygio tiesioginę paramą visoje ES, EK siūloma reforma šių skirtumų panaikinti nežada – Baltijos šalių ūkininkams iki 2020-ųjų pabaigos tektų pačios mažiausios išmokos už hektarą, beveik du kartus mažesnės už vidutinę ES išmoką.

RK bus pirmoji ES institucija, kuri parengs savo nuomonę dėl BŽŪP reformos po 2013 m. Vėliau tai padarys Europos Parlamentas bei ES Taryba.

Atgal