Merijos kratosi papildomos naštos

Savivaldybių vadovai stveriasi už galvų dėl siūlymų skirti vietos valdžiai naujas funkcijas reguliuojant žemės rinką. Merijos tikina, kad vadinamiesiems saugikliams užtikrinti jos neturi nei žmogiškųjų išteklių, nei lėšų.

Savo nuogąstavimus Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) jau išreiškė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas parengusiai Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir Seimo Kaimo reikalų komitetui. Jo atstovai tikina, kad šiuo metu išklausoma įvairių nuomonių, o galutinis pataisų variantas paaiškės ne anksčiau kaip antroje kovo pusėje.

Neturi tiek išteklių
Šiuo metu yra parengti keli pataisų variantai. Beveik visuose juose yra numatyta, kad sprendžiant, ar asmuo gali pirkti žemę ir ar ją nusipirkęs 10 metų naudoja pagal paskirtį užsiima žemės ūkio veikla, lemiamą žodį turi tarti merijos. Tačiau jos nelinkusios užsikrauti papildomos rūpesčių naštos.

LSA patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis LŽ teigė, jog labiausiai nerimą savivaldybių administracijoms kelia sumanymas įpareigoti jas sudaryti specialias komisijas, kurios privalėtų išduoti leidimus įsigyti žemės asmenims, atitinkantiems tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Asociacija tokius leidimus linkusi vadinti pertekliniais dokumentais, o komisijoms siūlomą atlikti darbą notarų funkcijų dubliavimu. Mat notarai, tvirtindami sandorius, visada privalo patikrinti, ar pirkėjai atitinka įstatymo reikalavimus. „Neaišku, kam reikia dubliuoti notarų darbą ir kurti dar vieną griozdišką aparatą komisiją. Jei būtų numatomi kokie nors savivaldybių prioritetai įsigyjant žemę, tie merijų sudarytų komisijų leidimai galbūt ir turėtų kokią nors prasmę”, kalbėjo G.Vaičionis.

Anot jo, dėl minėtų leidimų išdavimo merijų darbo krūvis gerokai padidėtų. Įstatymo pataisų projekte yra numatyta ir dar viena nauja savivaldybių administracijų funkcija įtvirtinama pareiga 10 metų po žemės pirkimo sandorio sudarymo kontroliuoti, ar sklypas iš tiesų naudojamas žemės ūkio produktams gaminti. „Merijoms tektų kurti kontrolės institucijas. Per metus yra sudaroma apie 1500 tokių sandorių, tad per 10 metų jų susidarys iki 15 tūkstančių. Dabar savivaldybių administracijos neturi jokių techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių tokios apimties patikroms”, tikino LSA atstovas.

Finansuotų pirkėjai
ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius LŽ aiškino, kad merijų komisijų sudarymas yra tik vienas siūlymų, o dėl numatomų naujovių savivaldybių administracijų valdininkams daug darbo esą nepadaugėtų.

Anot jo, leidimus žemės sandoriams išduodančias komisijas galėtų sudaryti vietos bendruomenių, žemdirbių, žemės savininkų atstovai, kurie geriausiai žino situaciją ir galėtų spręsti, ar norimi sudaryti sandoriai neiškreips vietinės žemės rinkos ir ar nėra požymių, kad sklypai perkami ne žemės ūkio veiklai. „Vietos gyventojai, bendruomenė, merija geriausiai žino vietos aktualias problemas ir tendencijas, todėl visi sprendimai turėtų būti jų rankose”, tvirtino A.Petkevičius.

Jo teigimu, panašios komisijos veikia kai kurių kitų šalių savivaldybėse. Be to, Lietuvoje jų veikla būtų finansuojama ne iš savivaldybių biudžetų, bet iš žemės pirkėjų mokamos rinkliavos. Kokio dydžio ji galėtų būti, kol kas neapsispręsta.

ŽŪM atstovo teigimu, vargu ar daug išteklių pareikalautų ir numatoma žemės sklypų naudojimo kontrolė. Esą merijų žemės ūkio skyrių darbuotojai ir taip kontroliuoja dalį žemės ūkio veiklos sričių ir nėra apkrauti intensyviu darbu visus metus.

Parlamentarų rankose
Seimo Kaimo reikalų komitetas visiems siūlymams apibendrinti yra sudaręs specialią darbo grupę, kuriai vadovauja komiteto narys Kazys Grybauskas. Jis LŽ teigė, kad žemės pardavimo saugiklius nagrinėjanti grupė galutinį pataisų projektą yra numačiusi pateikti iki kovo 10 dienos.

„Pasiūlymų yra daug ir įvairių, esame sulaukę pastabų net tik iš LSA, įvairių institucijų, bet ir iš pavienių žmonių, kurie susiduria su didelėmis problemomis, kai nori parduoti ar pirkti žemę. Tačiau tai, kaip bus keičiamas įstatymas, spręs Seimas”, pažymėjo K.Grybauskas. Jis neslėpė, kad dar gali prireikti keisti ir Konstituciją, o tai gerokai užtruks.

„Lietuvos žinios”

2014-03-04

‘