 |
| Gimė Kazys Bukaveckas |
|
Vilkaviškio rajonas , Vilkaviškio rajono savivaldybė, 1855 m. kovo 4 d.
|
|
Kazys Bukaveckas (literatas, vertėjas) gimė 1855 metų kovo 4 d. Paežerių valsčiuje, Opšrūtų kaime, Vilkaviškio rajone. Paaugusį Kaziuką tėvas nuvedė pas kaimo daraktorių. Per žiemą Kazys išmoko skaityti. 1866 metais baigęs Marijampolės pradžios mokyklą, sūnus pasipriešino tėvui ir nestojo į Seinų kunigų seminariją.
Būdamas guvios minties ir lakios vaizduotės, jis svajojo apie mašinas, kurios pakeistų žmogų, ketino rašyti knygas. Tėvas nusileido ir sūnus nuėjo į Marijampolės gimnaziją. Baigęs keturias gimnazijos klases, Kazys grįžo į gimtinę. Dirbo Paežerių valsčiaus raštinėje, Vilkaviškio notaro raštinėje, valsčiaus teismo posėdininku, o 1876 metais tarnavo caro armijoje.
Jo gimtieji Opšrūtai niekuo nesiskyrė nuo kitų to meto Lietuvos kaimų. Ir vėjinis malūnas, kuris stovėjo netoli Bukaveckų sodybos, buvo toks pat, kaip ir kituose kaimuose. Mėgo kaimiečiai Bukaveckų malūną čia dažniausiai malė gimnazistas, vėliau raštininkas Kazys. Supylęs grūdus į girnas, jis ištraukdavo lietuviškus laikraščius ir skaitydavo susėdusiems vyrams. Kartais deklamuodavo eilėraščius. Vyrai net neįtardavo, kad kai kurių eilėraščių ar žinučių autorius stovi prieš juos. Mažai kas žinojo tai, kad Kazys palaikė ryšius su knygnešiais ir malūne slėpė knygas.
1888 m. Kazys Bukaveckas su šeima bei būreliu laimės ieškotojų leidosi kelionėn per vandenyną. Gyvendamas JAV bendradarbiavo Lietuviškame balse, kuriame, be kita ko, išspausdino ir eilėraštį Į darbininkus, sukurtą dar 1887 m. Amerikoje jis nepritapo ir 1890 m. grįžo namo.
Neįstengdamas išmokėti skolas broliams ir seserims, Kazys pardavė ūkį, malūną, o gautus pinigus padalijo visiems po lygiai. Nuo 1895 m. gyveno Gižuose. Apie 1900uosius persikėlė į Marijampolę, kur pasistatė namelį, įsirengė dirbtuvėles. Čia K. Bukaveckas susirgo išradimų liga. Ištisas paras braižydavo, skaičiuodavo. Ant Šešupės pastatė vandens malūną ir jėgainę, tačiau neišpirkęs aplinkinės žemės, statinius turėjo išardyti. Sukonstravo dvisparnę vėjo turbiną, valtį, plaukiančią prieš srovę, skraidyklę. Daug triūso padėjo kurdamas amžinąjį variklį.
Literatūrinei ir šviečiamajai K. Bukavecko veiklai įtakos turėjo draugystė su J.Basanavičiumi, V. Kudirka, V. Pietariu bei Aušros ir Varpo skaitymas. Pirmieji jo kūrinėliai pasirodė 1887 m. Tilžėje leidžiamoje Šviesoje, po to Varpe. Daug rašė į JAV lietuvių laikraščius. 1897 m. JAV išleidžiama jo poema Jonas iš Kempės ir šilka. Ten išspausdino ir A. Mickevičiaus Baltojo karžygio vertimą. Konrado Valenrodo vertimas dienos šviesos neišvydo vėliau, versdamas šią poemą, K. Bukavecko rankraščiu pasinaudojo poetas J. Žilius. Suvalkietis mėgino versti ir Poną Tadą, bet šio neaukšto lygio vertimo visuomeninis rezultatas mums nėra žinomas. Pasirašinėjo slapyvardžiais BKS, BKV, J. Bukavietis.
Nepriklausomybės metais apsigyveno pas sūnų, diplomuotą teisininką Vladą Bukavecką, jaunystėje taip pat rašinėjusį eiles ir straipsnius. Nerealizavęs daugelio savo sumanymų, knygnešys, konstruktorius ir literatas Kazys Bukaveckas mirė savo tėviškėje 1940 m. gruodžio mėnesį. Palaidotas Marijampolėje.
|
Šaltiniai:
Internete: http://www.rasyk.lt/rasytojai/Kazys_Bukaveckas
|
|
|
|
|
