 |
| Herbo patvirtinimas |
|
Vilkaviškio rajono savivaldybė, 1697 m.
|
|
Literatūroje dažnai tvirtinama, kad Vilkaviškis gavo Magdeburgo miesto teises 1697 m. Iš tikrųjų tada buvo patvirtintas miesto vaitas. Savivalda atsirado anksčiau, kai Vilkaviškio seniūnu buvo Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684). Tai aiškėja iš 1679 m. balandžio 7 d. Jono Sobieskio privilegijos Vilkaviškio žydų kahalui, kurioje rašoma, kad žydai nepriklauso K. Paco naujai įkurto miesto Magdeburgo teismui (LVIA. F. SA. B. 13807. L. 701-703). Vis dėlto, kada tas miestas buvo įkurtas, tikslių duomenų nėra. Galima tik spėti, kad nedaug anksčiau prieš minėtąją privilegiją žydams. Taip pat galima manyti, kad Vilkaviškio savivalda buvo silpna, nes XVIII a. neišliko jokių jos veiklos pėdsakų. Jei ji dar veikė, tai neabejotinai buvo panaikinta 1776 m. kartu su kitų nedidelių miestelių savivaldomis.
Ketverių metų Seimo (1788-1792 m.) laikotarpiu Vilkaviškis savivaldą atgaivino ir net išsirūpino iš valdovo Stanislovo Poniatovskio privilegiją. Ji buvo išduota 1791 m. gruodžio 9 d. Privilegijos pergamentinis originalas su spalvotu miesto herbu išliko iki mūsų dienų ir dabar saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje (Pergamentų rinkinys Nr. 4360). Tuo pat metu privilegija buvo įrašyta į Lietuvos Metriką. Čia taip pat buvo perpieštas miesto herbas. Lietuvos Metrika šiuo metu saugoma Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje. Taigi turime du svarbiausius Vilkaviškio herbo ikonografijos šaltinius. Be to, 1791 m. privilegijoje valdovas rašo: O kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikalų išrašus ir kitus aktus, patirtų tikrą garbę, jam sugrąžiname ir dovanojame senąjį herbą, koks čia yra matyti nupieštas, tai yra mėlyname lauke ryškiai raudoną leliją; šį herbą tam miestui leidžiame naudoti antspauduose ir visokiuose ženkluose.
Netenka abejoti, kad Vilkaviškio senasis herbas buvo pasiskolintas iš Pacų heraldikos. Ši giminė iš seno naudojo raudoname lauke sidabrinę dvigubą leliją, lenkiškai vadinamą Gozdawa vardu. Tik Vilkaviškio herbe, kad jis skirtųsi nuo Pacų herbo, buvo specialiai pakeistos spalvos, kitaip sakant, sukurtas naujas herbas. Parinkta Vilkaviškiui simbolika tik patvirtina, kad jo savivaldos teisių ir heraldikos iniciatorius buvo Lietuvos kancleris K. Pacas, XVII a. antroje pusėje valdęs Vilkaviškio seniūniją.
Po Targovicos konferencijos pergalės 1792 m. viduryje Vilkaviškio savivalda buvo panaikinta. Po to įvykdytas antrasis, o 1795 m. ir trečiasis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalinimas. Iš pradžių Vilkaviškis pateko Prūsijos, po to nuo Prancūzijos, vėliau nuo Rusijos priklausomai Lenkijos Karalystei, kurios sudėtyje išliko iki XX a. pradžios. Čia tik pažymėsime, kad visi XIX a. bandymai atkurti Vilkaviškio istorinį herbą buvo nesėkmingi.
Prieš karą, Lietuvos Respublikos laikais, Vilkaviškio miesto herbas šiek tiek buvo naudojamas. Tačiau prieškariniai Tado Daugirdo, B. Šaliamoro ir kitų dailininkų nupiešti herbai labai nutolo nuo realybės. Vietoj heraldinės lelijos buvo vaizduojamas paprastos darželio gėlės lelijos žiedas.
1969 m. dailininkas Arūnas Tarabilda atkūrė Vilkaviškio herbą, kurį tų pačių metų balandžio 1 d. aprobavo respublikinė heraldikos komisija. Tada, siekiant parodyti herbo atsiradimo laiką, buvo panaudotas stilizuotas barokinis skydas. Kitais metais uždraudus Heraldikos komisijos veiklą, Vilkaviškio herbas vėl buvo užmirštas.
Iš naujo Vilkaviškio herbą, remdamasi išlikusia originalia ikonografine medžiaga, atkūrė dailininkė Laima Ramonienė. Jos parengtą etaloną Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1995 m. liepos 5 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 136).
HERBO APRAŠYMAS: Herbinio skydo mėlyname lauke vaizduojama raudona heraldinė lelija.
|
Šaltiniai:
Internete: http://www.vilkaviskis.lt
|
|
|
|
|
