 |
| Gimė Lietuvos valstybės 1918-1940 m. veikėjas Vladas Stašinskas |
|
Damelių kaimas, Joniškio rajono savivaldybė, 1874 m. spalio 10 d.
|
|
V. Stašinsko tėvas nuomojo žemę iš garsiojo dvarininko Nariškino. Pasak Vaižganto, Stašinskų pavardė kilusi iš grynai lietuviškos Stašių pavardės, kuri apie XVIII a. pabaigą ar XIX a. pradžią sulenkinta. Vidurinį išsilavinimą įsigijo netolimos Mintaujos (Jelgavos) gimnazijoje. Beje, joje mokėsi kartu su A. Smetona. Priklausė slaptai lietuvių Kūdikio draugijai, nuo 1899 m.- vaidintojų būreliui, kuris rengė lietuviškus vaidinimus Palangoje, Liepojoje ir Mintaujoje.
1902 m. V. Stašinskas baigė teisės mokslų studijas Maskvos universitete ir gavo
pirmojo laipsnio diplomą. Grįžęs į Lietuvą, pradėjo dirbti Kaune advokato M. Lozoraičio (būsimo LR užsienio reikalų ministro tėvo) padėjėju, vėliau - advokatu. Greitai išgarsėjo kaip kvalifikuotas, iškalbingas advokatas, todėl turėjo daug klientų. Vladas Požėla, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) žymus veikėjas, V. Stašinską apibūdino kaip advokatą iš pašaukimo, iškalbingą, bet vengusį minią agituoti.
V. Stašinskas ypač išgarsėjo gynyba politinėse bylose. Jau 1906 m. pavasarį prasidėjo teismo procesai prieš tautinio revoliucinio judėjimo dalyvius. Teisiamuosius gynė žymiausi lietuvių ir Lietuvos lenkų advokatai A. Bulota, P. Leonas, V. Stašinskas,T. Vrublevskis ir kt.
V. Stašinskas dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, ginčuose aktyviai gynė LSDP
pažiūras aktualiais Lietuvos ateities klausimais.
Pagarsėjęs jaunas advokatas 1907 m. išrinktas į II Rusijos dūmą Kauno gubernijoje nuo socialdemokratų. Dūmoje V. Stašinskas su kitais keturiais lietuviais sudarė socialdemokratų kuopą.
Dūmoje V. Stašinskas pasisakė švietimo,žemės reformos klausimais, pasmerkė carinės administracijos smurtą Lietuvoje.
Mirė 1944 m. Kaune |
Šaltiniai:
Internete: http://www.lbank.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2000_1/terleckas.pdf
|
|
|
|
|
