LSA Valdyba su intensyvia darbotvarke posėdžiui susitiko Kupiškyje

Rugsėjo 17 d. Kupiškyje vyko išvažiuojamasis Lietuvos savivaldybių asociacijos Valdybos posėdis. Gražus miestas su Kupiškio rajono savivaldybės meru Jonu Jaručiu LSA valdybos narius sutiko etnografijos muziejuje.

Posėdyje buvo aptarti atliekų tvarkymo sektoriaus, sveikatos sistemos bei savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos klausimai. Taip pat nagrinėti klausimai, susiję su Lietuvos vietos savivaldos pozicijos 2014-2020 metų Europos Sąjungos bendradarbiavimo abipus sienos programų rengimu. Didelis dėmesys skirtas ir artėjančių Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinių Krivūlių” apdovanojimų aktualijoms spręsti.

Šiemet Lietuvos Vietos savivaldos dienos proga tradiciškai bus pagerbtos geriausios šalies savivaldybės bei savivaldai nusipelnę asmenys. Lietuvos savivaldybių asociacija ir LR ministerijos jau VIII-ąjį kartą sveikins geriausias savivaldybes, įvertindamos reikšmingiausius jų darbus bei nuopelnus Lietuvos savivaldai. Iškilminga „Auksinės krivūlės 2013″ laureatų apdovanojimo ceremonija vyks spalio 11 dieną, Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Pagal LSA apdovanojimų nuostatus, nominacijų tikslas yra pagerbti asmenis, nusipelniusius Lietuvos savivaldai, jos plėtrai bei stiprinimui. Kartą metuose, būtent minint Lietuvos savivaldos dieną, įvertinamos didžiausią pažangą atskirose srityse padariusios savivaldybės, bei apdovanojami žmonės, prisidėję prie to, kad vietos savivalda taptų stipresnė, efektyvesnė ir artimesnė kiekvienam gyventojui.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu aplinkos ministerija rengia Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, posėdyje buvo nagrinėjami numatomi įstatymo pakeitimai bei papildymai. Išsamesniam Atliekų tvarkymo problemų aptarimui nuspręsta organizuoti LSA valdybos atstovų susitikimą su Aplinkos ministru V. Mazuroniu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba, išnagrinėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus derinti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, kuriais siekiama perimti iš savivaldybių antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo funkcijas, ir įvertinusi tai kad:
• Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė aiškių motyvų ir priežasčių dėl funkcijų perėmimo tikslingumo, nepateikė pagrįstų argumentų, jog Sveikatos apsaugos ministerija, perėmusi iš savivaldybių sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas, turės galimybes kurti veiksmingesnę sveikatos sistemą;
• įstatymų pakeitimų projektais yra siekiama sveikatos sistemos centralizavimo. Priimti įstatymų pakeitimai apribos savivaldybių teises dalyvauti priimant sprendimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo savo teritorijoje, taip pat apribos vietos gyventojų poreikių atstovavimą sveikatos priežiūros srityje;
• savivaldybės yra įgyvendinusios ir tebevykdo investicinius projektus, skirtus sveikatos priežiūros specialistams pritraukti, sveikatos priežiūros įrangai įsigyti, gydymo įstaigų infrastruktūrai išlaikyti ir gerinti,
nutarė nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektams.

Valdybos nariai taip pat aptarė šiuo metu vykstančio Europos Sąjungos finansuojamų teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų rengimo proceso eigą. Kaip žinia, šiame, 2007-2013 m. ES finansiniame laikotarpyje Lietuva dalyvauja 7 ES teritorinio bendradarbiavimo programose: Latvijos – Lietuvos, Lietuvos – Lenkijos, Lietuvos – Latvijos – Baltarusijos, Lietuvos – Lenkijos –Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, Pietų Baltijos, Baltijos jūros regiono ir Interreg IV C programose.

Laukiama, kad visos šios programos bus tęsiamos ir naujajame, 2014-2020 m. finansiniame laikotarpyje, išskyrus Lietuvos – Lenkijos – Kaliningrado srities programą, kuri 2014-2020 m. laikotarpiu nebus tęsiama, ją pakeis dvišalė Lietuvos – Kaliningrado programa. Dar vienas neesminis pokytis – šio laikotarpio Interreg IV C programos pavadinimas 2014 m. keisis į Interreg V C.

Šiuo metu jau vyksta naujojo, 2014-2020 m. laikotarpio šių teritorinio bendradarbiavimo programų rengimo procesas. LSA patarėjas ES klausimais A. Gražulis taip pat pristatė ir pažangą, padarytą rengiant atskiras programas.

Valdybos nariai išklausė ir aptarė siūlymus dėl Lietuvos savivaldybių pozicijos dėl prioritetinių tikslų, pagal kuriuos turi būti rengiamos naujojo laikotarpio ES teritorinio bendradarbiavimo programos. 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiu Europos Komisija yra išskyrusi 11 prioritetinių teminių tikslų, kuriais remiantis valstybės narės turi formuoti naujojo laikotarpio teritorinio bendradarbiavimo programas. Šie tikslai yra:
• mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas;
• informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas;
• mažųjų ir vidutinių įmonių bei žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP) ir žuvininkystės bei akvakultūros sektoriaus (EJRŽF) konkurencingumo didinimas;
• perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas;
• prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas;
• aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas;
• tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas;
• užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas;
• socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu;
• investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą;
• institucinių pajėgumų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas.

Vykdydamos Europos Komijos reglamentą, valstybės narės iš šių tikslų turi pasirinkti iki 4, kuriems būtų skiriama 80 proc. kiekvienai teritorinio bendradarbiavimo programai numatyto biudžeto bei dar iki 4, kuriems kartu galima panaudoti 20 proc. programos biudžeto. Dėl šios priežasties labai svarbu į teritorinio bendradarbiavimo programas įtraukti tuos tikslus, kurių negalima finansuoti iš valstybėse narėse įgyvendinamų struktūrinių fondų ar kitų šaltinių.

Dėl šių priežasčių svarbu suformuoti ir deramai atstovauti savivaldybių poziciją 2014–2020 m. laikotarpio teritorinio bendradarbiavimo programų prioritetų atžvilgiu.

LSA valdybos posėdžio metu buvo pritarta siūlymui pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Moldovos vietos valdžių kongresu.