LSA ir vietos savivaldos atstovai dalyvavo Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdyje
„Įgyvendinant regioninę politiką siekiama užtikrinti tolygų ir tvarų regionų vystymąsi, skatinant verslo plėtrą, gerinant gyvenamąją aplinką, gerinant viešųjų paslaugų kokybę ir didinant jų prieinamumą. Tai, kad 2007–2013 m. pirmą kartą į ES paramos panaudojimo planavimą buvo įtrauktos regionų plėtros tarybos, leidžia savivaldybėms priimti sprendimus dėl regiono plėtrai aktualių projektų, atitinkančių vietos bendruomenių poreikius ir lūkesčius”, – pažymėjo ministras.
Pagrindinės sritys, kuriose taikoma regioninė projektų atranka yra miestų ir kaimų atnaujinimas, transporto infrastruktūra, viešųjų pastatų energetinio efektyvumo gerinimas, investicijos į kitą savivaldybių valdomą viešąją infrastruktūrą.
Aptariant ateinančio ES finansinio laikotarpio perspektyvas, Tarybos nariams buvo pristatytas 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos horizontalaus prioriteto „Regioninė plėtra” tarpinstitucinis veiklos planas. Nacionalinė regioninės plėtros taryba balsavimu pritarė, jog šiam tarpinstituciniam veiklos planui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 15% ES struktūrinės paramos – toks siūlymas bus pateiktas Vyriausybei. Tarpinstituciniu veiklos planu būtų nustatytos įvairių institucijų priemonės, skirtos teritorinės sanglaudos didinimui ir tolygios bei tvarios regionų plėtros užtikrinimui. Taip pat šiuo sprendimu Žemės ūkio ministerija paraginta skirti ne mažiau kaip 4 procentus nuo administruojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo vietovių gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui.
„Naujuoju periodu tikimės aktyvesnio bendradarbiavimo su vietos partneriais, ypač iš tų ministerijų, kurios 2007–2013 m. ES paramos neadministravo”, – sakė ministras D. A. Barakauskas.
Posėdžio metu taip pat buvo aptarti 2014–2020 m. laikotarpio tikslinių teritorijų atrankos kriterijai ir principai. Tvarios miestų plėtros veiksmus tikslinėse teritorijose numatyta gana ženkliai finansuoti ES struktūrinės paramos lėšomis – vien VRM parengtiems prioritetams, skirtiems miestų vystymui, numatyta apie 900 mln. Lt., dar apie 189 mln. Lt planuojama skirti vietovėms nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų.
Nacionalinė regioninės plėtros taryba pritarė konkretiems tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijams ir principams miestų nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų mažesnių savivaldybių centrų grupėje. Išskiriant tikslines teritorijas bus vertinami:
– miestų demografinius pokyčiai, atsižvelgiant į ilgo laikotarpio (nuo 2001 m. gyventojų surašymo) gyventojų skaičiaus pokytį;
– ekonominis aktyvumas, vertinant miestuose naujai (per pastaruosius 3 metus) registruotas įmones;
– užimtumo struktūra, atsižvelgiant į didelę pirminio ir antrinio sektorių (statybos, apdirbamosios gamybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, miškininkystės, žuvininkystės) įmonėse dirbančiųjų dalį.
Tikslinės teritorijos būtų išskiriamos remiantis 2014 m. sausio 1 d. paskelbtais Statistikos departamento ir VĮ „Registrų centro” duomenimis, sudarant palyginamąjį indeksą ir išskiriant tuos miestus, kuriuose neigiamų demografinių pokyčių, mažo ekonominio aktyvumo ir nesubalansuoto užimtumo problemos pasireiškia aštriausiai.
Taip pat pritarta tikslinių teritorijų išskyrimo principams mažųjų miestų, miestelių ir kaimų (nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų) grupėje.
Tikslinių teritorijų atranką šioje grupėje siūloma deleguoti regionų plėtros taryboms, pagal jų pačių nustatytus kriterijus. Vidaus reikalų ministerijai pavedama įvertinti šių kriterijų atitikimą Europos Sąjungos paramos programavimo dokumentuose nustatytiems principams.
Nacionalinė regioninės plėtros taryba yra sudaroma ir veikia vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymu, kuris numato, kad tai yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų pirmininkų. Nauja Tarybos personalinė sudėtis buvo patvirtinta šių metų rugpjūčio 8 d. vidaus reikalų ministro įsakymu.
Pagal VRM informaciją
2013-11-19
