Pristatydama darbinį dokumentą O.Žerlauskienė pažymėjo, jog dauguma žmonių, kasdieną interneto naršyklės lange suvesdami raidžių kombinacija „www” prasidedantį adresą, net nesusimąsto, kad šią santrumpą reiškiantis World Wide Web protokolas buvo sukurtas visai neseniai – prieš kiek daugiau nei dvi dešimtis metų. Ir dar mažiau žmonių susimąsto apie tai, kad internetas daugelio mūsų gyvenime jau yra įsitvirtinęs taip, kad nebegalime įsivaizduoti kaip gyvenome be jo. Atsižvelgiant į tokią šiuolaikinės visuomenės priklausomybę nuo interneto, Europos Sąjunga, siekdama būti globalia inovacijų lydere, privalo tapti jėga, formuojančia ir globalią jo valdymo strategiją. Savo ruožtu, pažymėjo pranešėja, šioje strategijoje deramą vietą turi užimti daugiau nei 100 tūkstančių vietos ir regionų savivaldos darinių, veikiančių visose 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse.
EDUC komisijai pristatytame diskusiniame dokumente O.Žerlauskienė akcentuoja globalaus interneto reguliavimo problematiką bei teisinius iššūkius, kylančius dėl to, jog nors internetas atrodo visaapimanti struktūra, iš tiesų, jo veikimas didele dalimi priklauso nuo JAV įsikūrusių organizacijų – pusiau privačių korporacijų, tokių kaip ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) veiklos. Savo ruožtu Europos Sąjunga, siekdama jos ekonominiam svoriui adekvačios globalios politinės įtakos, taip pat viliasi aktyviai veikti interneto politikos srityje. Pastarasis tai reglamentuojantis dokumentas – O. Žerlauskienės rengiamoje nuomonėje aptariamas Europos Komisijos komunikatas Nr. (2014)72 „Interneto politika ir valdymas: Europos vaidmuo formuojant ateities interneto valdymą”.
Europos Komisija europinį požiūrį į interneto valdymą siūlo apibrėžti angliškų žodžių akronimu COMPACT: Internetas turi būti pilietinės atsakomybės (Civic responsibilities) erdve, vienu nedalomu ištekliumi (One unfragmented resource), valdomu pagal daugiasubjektį požiūrį (Multistakeholder approach) siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises bei pagrįstu tvirta technologine architektūra (Architecture), kuri užtikrina pasitikėjimą (Confidence) ir padidina tiek pamatinės interneto infrastruktūros, tiek ja paremtų paslaugų valdymo skaidrumą. Kartu Komisija ketina sukurti internetinę platformą – Pasaulinį interneto politikos stebėsenos centrą (angl. Global Iternet Policy Observatory – GIPO), kuris taptų pasauliniu internetiniu ištekliumi interneto politikos formavimui, reguliavimui ir technologijai stebėti. Šio forumo pagalba būtų lengviau nustatyti skirtingų forumų ir diskusijų sąsajas siekiant, kad politikos formuotojai nustotų „virę savo sultyse”. Tai sudarytų geresnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams, kurių ištekliai riboti, stebėti interneto valdymą ir politiką, ją suprasti ir į ją įsitraukti.
Rengiamoje RK nuomonėje O.Žerlauskienė kelia tikslą aptarti ES dalyvavimo interneto politikos valdyme aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti, siekiant, kad internetas ir toliau išliktų pagrįstas septyniais pamatiniais principais: patikimumu, nuspėjamumu, suderinamumu (angl. interoprability), saugumu, paprastumu naudotis, kaštų efektyvumu, grėsmių ir atsakomybės mažinimu, skaidrumu ir paprastumu. Siekiant šio tikslo, būsima nuomonė pateiks Europos vietos ir regionų vadžių asamblėjos siūlymus dėl to, kaip įgyvendinti penkias pagrindines priemones:
1. Kurti inovacijas, orientuotas į vartotoją ir jo pasitikėjimą;
2. Apibrėžti globalius asmens duomenų naudojimo ir jų mainų principus;
3. Stiprinti dialogą tarp privataus ir viešojo sektoriaus;
4. Orientuotis į suderinamumą ir atvirus standartus;
5. Nuolat keistis žiniomis.
Nuomonėje taip pat planuojama įvertinti kaip ES interneto valdymo politikoje atsispindi 2005 m. priimtos Tuniso darbotvarkės dėl informacinės visuomenės plėtros tikslai, ypač susiję su vietos ir regionų valdžių dalyvavimu, interneto naudojimo viešųjų paslaugų teikimui reguliavimu, gero valdymo principų plėtrai bei duomenų saugumo užtikrinimu. Kitas klausimas, kuriam pranešėja taip pat siūlo skirti daugiau dėmesio – interneto, kaip pamatinių ES vertybių plėtros priemonės taikymui.
Diskusinį dokumentą komentavę net dvylika Regionų komiteto narių – labai didelis skaičius pasisakiusiųjų pirminiame tokio tipo dokumento svarstymo etape – vieningai teigiamai įvertino pranešėjos siūlymus. Kartu Regionų komiteto nariai akcentavo poreikį galutiniame nuomonės dokumente didelį dėmesį skirti kibernetinio nusikalstamumo užkardymo tikslams, teisiniams prieigos prie interneto reglamentavimo klausimams – pvz. jau kuris laikas vykstančiai diskusijai ar teisė naudotis internetu turi būti pripažinta socialine žmogaus teise, Europos Sąjungos reguliacinio modelio taikymo interneto politikai galimybėms.
RK komisijoje aptarus pirminį nuomonės dokumentą, pranešėjas iki sekančio posėdžio, šiuo atveju numatyto rugsėjo mėn. turi parengti pirmąjį nuomonės projektą. Jei komisija jį patvirtins, galutinis O. Žerlauskienės parengtos RK nuomonės projektas būtų svarstomas ir priimamas gruodžio mėn. pradžioje vyksiančioje plenarinėje sesijoje.
Birželio 12 d. Krokuvoje įvykusiame Regionų komiteto EDUC komisijos posėdyje bei 13 d. vykusioje jaunimo politikos klausimams skirtoje konferencijoje „Jaunimo Europa 2014–2020 m.” taip pat dalyvavo ir kiti Lietuvos atstovai – Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, Panevėžio m. savivaldybės tarybos narys V. Trofimovas, Zarasų r. savivaldybės tarybos narys A. Abramavičius.