LSA Valdybos ir Tarybos nariai sprendė savivaldybėms aktualius klausimus

LSA Finansų ir ekonomikos komitetas atkreipė dėmesį į tai, jog patvirtinus kitų metų savivaldybių skolinimosi ir skolos limitų siūlomą projektą, pagal kurį išskirtinai Vilniaus miestui į skolos limitą būtų įskaičiuoti ir pradelsti kreditiniai įsiskolinimai, Vilniaus miesto savivaldybė bus diskriminuojama, suvaržant teisę skolintis ne tik skolų refinansavimui, bet ir investicinių projektų, gaunančių Europos Sąjungos paramą, bendrajam finansavimui užtikrinti. Pasak R. Čapo, padidintas Vilniaus miesto savivaldybės metinio grynojo skolinimosi limitas padėtų greičiau ir mažesnėmis palūkanomis refinansuoti anksčiau paimtas paskolas. Todėl Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos nutarimo projekte buvo siūlomos 2 esminės nuostatos:
• Vilniaus m. savivaldybei į skolos limitą neįskaičiuoti pradelstų kreditinių įsiskolinimų sumos.
• Padidinti Vilniaus m. savivaldybės metinio grynojo skolinimosi limitą nuo 15 iki 33 proc.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Romas Adomavičius komentuodamas LSA Tarybos priimtą nutarimą pabrėžė, jog tokiu sprendimu niekas nebus nuskriaustas ir iš nieko nebus atimta. Tiesiog tokiu būdu būtų suteikta galimybė sostinei refinansuotis,- teigė R. Adomavičius.

Svarstant 2015 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių klausimus LSA prezidentas R. Malinauskas pasiūlė priimti protokolinį nutarimą dėl Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir LSA vadovų susitikimo, kuriame būtų aptartos savivaldybių glaudesnio bendradarbiavimo su VMI ir jos teritoriniais padaliniais perspektyvos.

Aktyvių diskusijų susilaukė klausimas dėl finansinių problemų antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų.

Lietuvos savivaldybių asociacija atkreipia dėmesį, kad dėl kriziniu laikotarpiu apriboto finansavimo ir taupymo rėžimo savivaldybių ligoninės ne tik paskendo skolose, bet ir tapo nepajėgios užtikrinti reikiamų gydymo sąlygų, paslaugų kokybės ir prieinamumo pacientams, bei reikiamo specialistų skaičiaus. Sveikatos apsaugos ministerija yra prašoma kuo skubiau ieškoti galimybių didinti sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą.

Posėdyje dalyvavusi ministrė R. Šalaševičiūtė teigė jog, sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas, kitais metais nuo 0,93 lt bus padidintas iki 0,98 lt (už 1 lt kainuojančią paslaugą), po truputį grįžtant prie iki krizinio 100 procentinio paslaugų finansavimo.

Nors Sveikatos ekonomikos departamento direktorė Jolanta Iždonienė pateikė labai daug skaičių ir diagramų vertinančių susidariusią situaciją, kaip nuolat gerėjančią, tačiau Tarybos nariai, tokius vertinimus priėmė kaip statistinę duomenų analizę, kuomet išvestas vidurkis nebūtinai ir ne visuomet (kaip kad šįkart) atspindi realią situaciją. Pagal turimus duomenis privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kasmet gauna viršplaninių pajamų. PSDF biudžeto pajamos 2015 m. turėtų sudaryti apie 4720 mln. lt, t.y. palyginti su 2014 m. iš viso turėtų didėti apie 295 mln. Lt (6,7 proc.), tačiau viršplaninės pajamos kasmet priskiriamos kitų metų rezervo fondui. Šiuo metu nėra leidžiama minėtų pajamų naudoti einamųjų metų paslaugų įkainiui didinti.

Daugelį savivaldybių neramina klausimai dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, taip pat reikalingos papildomos lėšos ne tik personalo darbo užmokesčiui didinti, darbo sąlygoms gerinti, bet ir darbo užmokesčio skirtumams mažinti. Mažai kvalifikuotas darbas šiuo metu apmokamas panašiai, kaip ir nekvalifikuotas, pvz. valytojų atlyginimas tampa toks pat kaip ir slaugytojų,- vardijo problemas šalies merai. Merai klausė ministrės dėl jaunų gydytojų nukreipimo į rajonines ligonines bei visuomenės sveikatos biurų papildomo finansavimo. Nors daugeliui klausimų nebuvo pateikti konkretūs atsakymai, tačiau ministrė tikino, kad problemos žinomos ir yra ieškoma sprendimų.

Varėnos raj. savivaldybės meras V. Mikalauskas apibendrino savivaldybių atsiųstas pastabas dėl antrinio bei tretinio lygio ligoninių problemų ir išreiškė viltį, kad dialogas ir bendradarbiavimas su SAM padės spręsti susidariusią situaciją.

R. Šalaševičiūtė išsakė ir kritines pastabas dėl šiuo metu šalyje vykdomų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamų e. sveikatos projektų, dalis kurių vykdytojų yra pavaldūs savivaldybėms. Ministrė pabrėžė, kad turi būti užtikrintas sąžiningas, proporcingas ir solidarus partnerių dalyvavimas projektuose. Tam tikri veiksmai gali sutrikdyti ES paramos projektų įgyvendinimą ir lėšų įsisavinimą, todėl padaryta žala gali būti išieškoma iš projekto vykdytojo ar jo partnerio regreso tvarka. Savivaldybės turi prižiūrėti, kad įgytas turtas, kuriam yra panaudotos ES fondų lėšos negali būti perduodamos kitoms įstaigoms ar kitiems subjektams.

Tarybos posėdyje taip pat dalyvavo ir Narkotikų, tabako bei alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, kuri supažindino su šiai dienai itin aktualia tema dėl elektroninių cigarečių, jų poveikio ir žalos.

Valdybos posėdyje aktualūs buvo ir tarptautiniai klausimai. Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Vietos ir Regionų valdžių kongrese (ET VRVK) atsistatydinus pakaitiniam delegacijos nariui Ignalinos r. savivaldybės merui Broniui Ropei liko laisva pakaitinio delegacijos nario vieta. ET VRVK – Strasbūre įsikūrusi Europos Tarybos institucija, vienijanti 47 Europos valstybių vietos ir regionų valdžių atstovus, dirbanti vietos ir regionų demokratijos, socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimo srityse, atliekanti Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo priežiūrą. Remiantis Delegacijos sudarymo tvarka, siekiant išlaikyti partinio atstovavimo balansą, buvo patvirtinta Šakių raj. savivaldybės mero Juozo Bertašiaus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) kandidatūra.

Diskusijoje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos planavimo funkcijų, susijusių su sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu bei žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, perdavimo savivaldybėms buvo nutarta dalyvaujant tarpžinybinės darbo grupės darbe, siekti adekvataus naujų perduodamų darbų finansavimo užtikrinimo.