Minėtuose pasiūlymuose numatyta kad iki 2030 m. Europoje turėtų būti perdirbama 70 proc. komunalinių atliekų ir 80 proc. pakuočių atliekų, o nuo 2025 m. perdirbamąsias atliekas bus draudžiama vežti į sąvartynus. Šie pasiūlymai dėl jų įgyvendinimo galimybių sukėlė daug diskusijų ne tik naujosiose, bet ir senosiose šalyse narėse. Regionų komitetas taip pat nusprendė išsakyti poziciją šiuo klausimu ir parengė bei š. m. gruodžio 11 d. posėdyje pritarė Kumpenos savivaldybės (Rumunija) merės Mariana Gaju parengtam nuomonės projektui „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa”.
Lietuvos delegacija Regionų Komitete taip pat daug dėmesio skyrė šiam projektui. Delegacijos narė Daiva Matonienė pateikė 8 pakeitimus, iš kurių 6-iems buvo pritarta. Posėdžio metu D. Matonienė atkreipė dėmesį į tai, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos yra svarbu ne tik atliekų tvarkymas, bet ir produkto ciklo gyvavimo etapai. Svarbu mažinti vartojimą ir ilginti produkto gyvavimo ciklą, tokiu būdu mažės atliekų kiekiai. Taip pat reikėtų numatyti, kad produktų gamyboje būtų naudojamos tokios medžiagos, kurias būtų galima perdirbti. Pasak delegacijos narės, Europos Komisijos atliktame poveikio vertinime praleistas labai svarbus momentas t. y. nėra jokios informacijos, kaip perdirbtos žaliavos paveiks mūsų aplinką ir sveikatą. Turėtų būti aišku, kur perdirbtą produkciją naudosime, kokie turėtų būti reikalavimai perdirbtų medžiagų kokybei ir pan. Todėl, išsakė poziciją, kad svarstomoje nuomonėje reikia pabrėžti, kad naudojimui skirtos perdirbtos medžiagos turi nekenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Taip pat D. Matonienės nuomone, reikėtų numatyti, kad komunalinių atliekų sudėtis būtų nurodyta ne Europos atliekų kataloge, bet direktyvoje. Tokiu būdu bus galima išvengti dažnų atliekų sudėties keitimų. Pavyzdžiui, gali atsirasti tokių atliekų, kurių šalis narė nerenka ir, tokiu atveju, bus iškreipti nustatyti tikslai, šalys turės keisti planus, programas ir pan. Kita vertus, siekiant kontroliuoti verslo įmones dalyvaujančias sistemoje, turi būti pateikta aiški informacija, o lengvas sudėties keitimas gali sudaryti vietos įvairioms interpretacijos ir atsakomybės vengimui. Tokiu būdu bus sunku kontroliuoti verslą, kils problemų su užduočių įgyvendinimu.
Svarstant nuomonės projektą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje” D. Matonienė pabrėžė, kad siekiant užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą labai svarbus tinkamas finansavimas ir kompleksinis požiūris į projektų įgyvendinimą. Pasidalindama Lietuvos patirtimi paragino kitas šalis nares pasinaudoti fondo Jessica teikiamomis galimybėmis. Taip pat savo pasisakyme akcentavo, kad efektyvaus energijos vartojimo priemonių įgyvendinimo sėkmė labai priklauso nuo aktyvaus vietos savivaldos institucijų dalyvavimo. Pasak D. Matonienės, pavyzdžiui, Lietuvoje jei į renovacijos procesą nebūtų įsitraukusios visos 60 savivaldybių tokios akivaizdžios pažangos neturėtume. Posėdžio metu šiam nuomonės projektui taip pat buvo pritarta.
Toliau abu dokumentai bus svarstomi 2015 metų vasarį vyksiančioje Regionų Komiteto plenarinėje sesijoje.