LSA valdybos posėdyje aptarti aktualūs savivaldai klausimai

Pristatytos ET vietos ir regionų valdžių kongreso Monitoringo komiteto išvados

Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijoje vyko LSA valdybos posėdis, kuriame aptarti kelių priežiūros, vystomojo bendradarbiavimo, švietimo, aplinkosaugos ir kiti aktualūs savivaldai klausimai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) laikinai einantis direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas susirinkusiesiems pristatė atsiradusius pokyčius kelių priežiūroje. Akcentavo LAKD ir savivaldybių bendradarbiavimo naudą bei pasiūlė galimus bendradarbiavimo būdus.
„Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – bendrai įgyvendinti kelių infrastruktūros projektus, užtikrinti valstybinės ir vietinės reikšmės kelių plėtros vientisumą bei dalintis planais“, – teigė V. Andrejevas.
VĮ „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius aptarė kelių problemas šalyje, pristatė jų priežiūrą žiemos ir vasaros sezonais. Pranešėjas akcentavo aktualią Sosnovskio barščių problemą.
Anot D. Aleknavičiaus, šiuo klausimu reikėtų bendro darbo su savivaldybėmis, nes šiandien tai jau yra tikrai didelė problema ir šie augalai teršia kelio juostas.
Valdybos metu buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri praktiškai spręstų lėšų skirstymo, sodų kelių ir kitus aktualius su keliais susijusius klausimus. Taip pat šių metų birželio pradžioje šiuo klausimu numatytas LSA vadovų vizitas Vyriausybėje.
Valdybos posėdžio metu į merus kreipėsi Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Pranešėjas paprašė savivaldybių skirti greitosios pagalbos automobilius ir brigadas budėti Vilniuje Dainų šventės metu.
„Žadama karšta vasara, todėl reikės suteikti nemažai pagalbos įvykio vietoje. Tikimės jūsų supratimo ir labai prašome pagalbos. Kai kurios savivaldybės jau sutiko skirti ekipažą budėti greitosios pagalbos punktuose, bet kviečiame pagelbėti ir kitas“, – teigė A. Šešelgis, primindamas, kad šventės renginių metu laukiama apie 36-ių tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos.
Kita šio LSA valdybos posėdžio tema – tai Lietuvos savivaldybių dalyvavimas vystomajame bendradarbiavime.
Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai skyriaus vedėja Eglė Bloznelienė savivaldos vadovams pristatė kas tai yra vystomasis bendradarbiavimas, kokia nauda savivaldybėms ir jo poreikis mažiau išsivysčiusioms šalims.
„Mūsų tikslas yra dalintis Lietuvos reformų patirtimi su kitomis šalimis. Lietuvos prioritetinės šalys- tai Ukraina, Gruzija, Moldova“, – teigė E. Bloznelienė.
Pasak jos, savivaldybės turi teisę dalyvauti vystomajame bendradarbiavime skiriant savo lėšas. Tačiau Užsienio reikalų ministerija kviečia teikti paraiškas ir dalyvauti konkursuose vystomojo bendradarbiavimo projektų finansavimui gauti.
Taip pat posėdžio metu buvo aptarti aktualūs švietimo klausimai.
Seimas nuo šių metų rugsėjo jau norėjo metais paankstinti priešmokyklinį ugdymą vaikams, o nuo 2019 metų ir pradinį ugdymą. Tad vienais metais vaikų į mokyklų pirmas klases būtų atėję 2 kartus daugiau – ne 30, o 60 tūkstančių ir ši „banga“ būtų ėjusi per visus 12 metų. LSA pasiūlė paankstinimą išdėlioti per penkerius metus, kad būtų pasirengta priimti padidėsiantį mokinių skaičių. Švietimo ministerija į tai atsižvelgė ir paankstinimas išdėliotas per ketverius metus.
Taip pat buvo aptarti ikimokyklinio ugdymo finansavimo ir mokytojų etatinio apmokėjimo klausimai savivaldybėse.
LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė susirinkusiesiems pristatė aktualų aplinkos apsaugos klausimą. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą ketinama pripažinti netekusiu galios. Pasak pranešėjos, nors programa ir bus panaikinta, tačiau šiai sričiai skirtos lėšos savivaldybėms neturėtų sumažėti, o lydinčiuosiuose įstatymuose numatyta, kad lėšos turi būti skiriamos ne kam kitam, o aplinkosauginių priemonių įgyvendinimui. Tačiau kiek sudėtingesnis gali tapti lėšų administravimas.
LSA direktorė Roma Žakaitienė savivaldybių vadovams pristatė Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso Monitoringo komiteto išvadas. Komitetas ne tik įvertina šalies situaciją, bet ir teikia rekomendacijas Vyriausybei. Jau yra gautos išvados apie tai, kaip Lietuva laikosi Europos vietos savivaldos chartijos.
Komitetas savo išvadose Vyriausybei rašo, kad tiek savarankiškos, tiek deleguotos funkcijos savivaldybėms yra per daug detaliai apibrėžtos ir savivaldybėms reikėtų suteikti daugiau savarankiškumo. Taip pat akcentuota, kad iki šiol savivaldybės neturi teisės disponuoti valstybine žeme. Pabrėžta, kad ypatingo dėmesio reikia ir savivaldybių finansinei situacijai – būtina rasti būdus pagerinti savivaldybių skolinimąsi.