• Pirmas
  • Naujienos
  • Naujo finansinio instrumento savivaldybėms kūrimui pritaria ir VRM

Naujo finansinio instrumento savivaldybėms kūrimui pritaria ir VRM

2021-02-19 0 3811 Views

Naujas finansinis instrumentas savivaldybių investicijoms finansuoti turėtų atsirasti, teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nuotoliniu būdu susitikusi su šalies merais.

Vasario 19 dieną, penktadienį, LSA valdybos nariai ir kiti savivaldybių vadovai kartu su vidaus reikalų ministre aptarė svarbiausias regionų politikos įgyvendinimo kryptis.

Apie regionų politiką kaip prioritetą kalbėjusi A. Bilotaitė teigė, jog didesnio savivaldybių finansinio savarankiškumo tema jos vadovaujamai Vidaus reikalų ministerijai (VRM) taip pat svarbi. Kaip vieną iš šio savarankiškumo galimybių LSA siūlo sukurti tvarų finansinį instrumentą savivaldybių investicijoms finansuoti, tam panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF)) lėšas.

„Mūsų ministerijos pozicija ta, kad naujasis finansinis instrumentas turėtų atsirasti. Jis labai reikalingas žiūrint į naująją finansinę perspektyvą bei savivaldybių skolinimosi galimybes,“ – teigė ministrė. Ji taip pat pabrėžė, kad skatinant regionų politikos plėtrą savivaldai turi būti suteikta daugiau instrumentų didinti regionų patrauklumą ir ekonominį konkurencingumą.

Susitikime diskutuota ir apie ES investicinių fondų kaip pagrindinio lėšų šaltinio regionų plėtrai perspektyvas ir ar bus įmanoma pasiekti Regioninės plėtros įstatyme numatytus rodiklius, kad ne mažiau kaip 30 procentų ES struktūrinių fondų lėšų būtų skiriama regionų plėtros planų įgyvendinimui. Pasak vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, iki šiol neaišku, kokia lėšų dalis galės būti skiriama regionams per kitų ministerijų vykdomas programas. Viceministras taip pat užsiminė, jog siekiant regioninės politikos klausimus spręsti labiau integruotai, planuojama sudaryti koordinacinį įvairių ministerijų viceministrų komitetą.

Vilniaus regiono merai paragino spręsti klausimą dėl šiam regionui numatomų skirti finansavimo proporcijų bei papildomų priemonių mažiau išsivysčiusių regiono savivaldybių plėtrai.

Valdybos nariai kartu su VRM vadovais aptarė ir valstybės savivaldybėms deleguotos Priešgaisrinės apsaugos funkcijos finansavimą. LSA atkreipia dėmesį, kad ši funkcija jau ne vienerius metus finansuojama nepakankamai. 2021 metais jai vykdyti trūksta net 4 436 000 eurų, o daugelyje savivaldybių valstybės skirtų lėšų neužtenka net darbo užmokesčio fondui.

A. Bilotaitė pritarė, jog funkcijai skiriamas finansavimas ir tikrasis poreikis labai skiriasi, todėl būtina susitarti dėl vieningos ir realią situaciją atspindinčios metodikos. VRM viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigė, jog, sulaukus Valstybės kontrolės audito išvadų, bus galima diskutuoti, ar šiuo metu veikianti dviejų lygių priešgaisrinės apsaugos sistema yra efektyvi.

Aptarta ir kita VRM kuruojama sritis – valstybės tarnyba, po kurios pertvarkos savivaldybės tikisi atrankų decentralizacijos. Pasak VRM viceministrės Sigitos Ščajevienės, reformai reikės laiko, tačiau pagrindiniu jos akcentu numatomas vadovų korpuso stiprinimas bei sukūrimas instrumentų, kurie įgalintų vadovus lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius. Artimiausiu metu ministerija taip pat sieks, kad būtų sutrumpinti konkursų į valstybės tarnybą vykdymo terminai.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas LSA valdybos nariams pristatė Rekomendacines gaires dėl galimų interesų konfliktų politikos savivaldybių tarybų veikloje. Gairės parengtos įvertinus tarybų narių paklausimus, realiausias interesų konfliktų grėsmes ir rizikingiausias sritis. Gairėse taip pat pabrėžtos aplinkybės, kurioms esant savivaldybių tarybų nariams dažniausiai kyla abejonių dėl interesų konfliktų ir pateikta komisijos nuomonė, kaip geriausiai šiuos konfliktus valdyti.

Kategorija:   Naujienos
Atgal