• Pirmas
  • Naujienos
  • Socialinis dialogas Lietuvoje: bendradarbiavimas, kompromisai ir geroji patirtis

Socialinis dialogas Lietuvoje: bendradarbiavimas, kompromisai ir geroji patirtis

2021-04-20 0 2726 Views

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), tęsdama diskusiją apie socialinį dialogą Lietuvoje, surengė jau trečiąjį nuotolinį seminarą „Savivaldybių vaidmuo plėtojant socialinį dialogą vietos lygmeniu: kolektyvinių sutarčių socialinių paslaugų srityje įgyvendinimo galimybės“.

Balandžio 20 dieną, antradienį, vykęs renginys, kuriame dalyvavo daugiau kaip 80 dalyvių, organizuotas kartu su partneriais – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesine sąjunga bei Norvegijos vietos ir regionų valdžios asociacija.

LSA direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir Norvegijos vietos ir regionų valdžių asociacijos patarėjas Bjorn Rongever savo sveikinimo  kalbose pažymėjo socialinio dialogo savivaldybėse svarbą, akcentavo būtinybę bendradarbiauti, ieškoti kompromisų ir rasti bendrus sutarimus siekiant geresnių darbo sąlygų.

Lietuvoje socialinis dialogas žengia pirmuosius žingsnius, kol kas trūksta žinių apie jo naudą,  bendradarbiavimo, pasitikėjimo bei lėšų kolektyvinių sutarčių įgyvendinimui, o socialinę politiką savivaldybės kai kada interpretuoja skirtingai. Apie tai seminare kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovai Ieva Giedraitytė ir Marius Kalanta bei Policy Impact Lab direktorė Elma Paulauskaitė pristatydami tyrimo „Kolektyvinių sutarčių socialinių paslaugų srityje rengimo ir įgyvendinimo praktika savivaldybėse bei tobulinimo galimybės“ rezultatus. Pasak tyrėjų, siekiant gerinti socialinio dialogo situaciją, svarbu į socialinį dialogą labiau įtraukti darbdavius, stiprinti socialinį dialogą savivaldybių lygmeniu, skatinti šakinių teritorinių sutarčių socialinių paslaugų srityje pasirašymą, rengti mokymus apie teritorinių sutarčių naudą.

Vis dėl to, Socialinės  apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Aušra Putk pažymėjo, kad kolektyvinių sutarčių Lietuvoje daugėja. 2015 metais sutartis buvo pasirašiusios tik 7 proc. socialinių įstaigų, 2020 metais – jau 17 procentų. Kaip esmines problemas A. Putk įvardino visuomenės suvokimo apie socialinį dialogą trūkumą, pasitikėjimo tarp darbdavių ir darbuotojų nebuvimą ir tai, kad dalis darbuotojų abejoja kolektyvinė sutarties yra naudingumu

Ypač didelio susidomėjimo seminare sulaukė Norvegijos patirties pristatymas. Melhus savivaldybės atstovas Audum Forr ir Norvegijos savivaldybių asociacijos atstovė Katrine Lervik pasidalino  socialinio dialogo pavyzdžiu vaikų darželyje. Pasak pranešėjų, socialinio dialogo sėkmė priklauso nuo vadovo ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo, tarpusavio pasitikėjimo ir aiškaus atsakomybių pasidalinimo. Labai svarbu, kad tiek darbdavys tiek darbuotojai socialinio dialogo vertę suprastų vienodai.

Renginyje taip pat buvo pristatyta profesinių sąjungų patirtis. Vilniaus miesto socialinės paramos centro profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Melianienė pasidalino socialinių paslaugų kolektyvinės sutarties taikymo ir įgyvendinimo praktika.

Diskusijose, kurias moderavo Kauno miesto tarybos narė Rasa Šnapštienė, seminaro dalyviai taip pat pabrėžė, kad į socialinį dialogą ir derybas labai svarbu įtraukti įstaigų vadovus, kuriems turėtų rūpėti, kad darbuotojai jaustųsi saugiai, turėtų geras darbo sąlygas ir darbo užmokestį

Seminarą apibendrinusi projekto ekspertė, LSA patarėja Audronė Vareikytė pasidžiaugė, kad bet kokios diskusijos apie socialinį dialogą jau yra didelis žingsnis, ir akcentavo gerųjų pavyzdžių svarbą.

Projekto Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys Lietuvoje“, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo 2014-2021 m. programos „Socialinis dialogas-deramas darbas“ lėšomis, tikslas – paskatinti socialinį dialogą savivaldybėse socialinių paslaugų srityje. Remiantis gerąja Norvegijos praktika, projektu bus siekiama stiprinti skirtingų socialinio dialogo šalių bendradarbiavimą, o savivaldybės administracijai, socialinių įstaigų vadovams bei darbuotojams suteikti žinių ir praktinių įgūdžių socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų srityje.

Projektą LSA įgyvendina kartu su partneriais – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesine sąjunga, Norvegijos vietos ir regionų valdžios asociacija bei penkiomis pilotinėmis savivaldybėmis: Rokiškio,  Trakų ir Utenos rajonų, Vilniaus miesto bei  Marijampolės savivaldybėmis.

 

 

 

        

Kategorija:   Naujienos
Atgal