• Pirmas
  • Naujienos
  • Optimistinę savivaldybių pajamų augimo prognozę savivaldybės ragina paremti konkrečiais veiksmais

Optimistinę savivaldybių pajamų augimo prognozę savivaldybės ragina paremti konkrečiais veiksmais

2021-10-28 0 7009 Views

Nors Finansų ministerija prognozuoja, kad 2022 metais savivaldybių pajamos sparčiai augs, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) manymu, padidėjimas bus labai nežymus, todėl būtina spręsti ir kitus įsisenėjusius klausimus, kurie leistų savivaldybėms užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę bei vykdyti investicinius projektus.

Spalio 28 dieną, ketvirtadienį, vykusiame LSA tarybos posėdyje savivaldybių pajamų augimo prognozė buvo įvertinta ypač atsargiai, kadangi ji sudaryta neatsižvelgus į savivaldybių išlaidų didėjimą, kurį lems atlyginimų bei energijos kainų augimas. Be to, augančios savivaldybių pajamos iš dotacijų bus naudojamos pagal tikslinę paskirtį valstybės deleguotų funkcijų finansavimui.

„Būtent todėl kaip niekada svarbu svarstant kitų metų biudžetą spręsti ir tuos klausimus, kurie užtikrintų sklandų savivaldybių funkcijų vykdymą ir galimybę efektyviau vykdyti investicinius projektus,“ – tarybos posėdyje akcentavo LSA direktorė Roma Žakaitienė.

2022 metais leistino savivaldybių biudžeto deficito limito ribose numatyta galimybė savivaldybėms skolintis iki 44,8 mln. eurų. LSA siūlo nustatyti bendrą savivaldybių metinio grynojo skolinimosi sumos limitą – tai reikštų, kad kai kurios savivaldybės nustatyta tvarka galėtų pasiskolinti daugiau lėšų, jeigu kitos savivaldybės savo limito neišnaudotų, kartu neviršijant bendros biudžete nustatytos sumos.

LSA taip pat siūlo numatyti lėšas Vietos plėtros paskolų ir garantijų finansinio instrumento (fondo/programos) sukūrimui arba numatyti didesnę dotacijų sumą, skirtą savivaldybių indėliui finansuoti pagal Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programą.

Tarp kitų svarbių savivaldos siūlymų 2022 metų biudžetui – galimybė pasiekus nustatytus tikslus leisti savivaldybėms nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijas naudoti toje pačioje veiklos srityje, o ne grąžinti į biudžetą, taip pat – užtikrinti pilną valstybinių funkcijų finansavimą bei numatyti papildomus 15,8 mln. eurų būsto šildymo kompensacijoms.

Savivaldybės taip pat tikisi, kad bus kompensuotos dėl pandemijos jų patirtos išlaidos viešajame transporte bei negautos pajamos iš žemės mokesčio.

Ne mažiau svarbus yra ir savivaldybių pagrindinio finansinio šaltinio – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) klausimas. Jau ne vienerius metus savivaldybės ragina 100 procentų kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas šio mokesčio netektis, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai. Šiuo metu jos kompensuojamos tik iš dalies –  valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių.

Kategorija:   Naujienos
Atgal