Šiandien padėkojome 2019 – 2023 metų kadencijos LSA valdybos nariams už jų darbą sprendžiant svarbiausius savivaldos klausimus – nuo finansinio savarankiškumo iki vandentvarkos, nuo regionų politikos iki teritorijų planavimo, nuo socialinių reikalų iki švietimo kokybės, jau nekalbant apie aktyvų valdybos vaidmenį pastarųjų metų krizių – pandemijos, nelegalių migrantų, Ukrainos pabėgėlių – metu.
Per ketverius kadencijos metus priimti 59 LSA valdybos nutarimai, daugelis jų – kreipiantis į Seimą, Vyriausybę ar ministerijas ir raginant nacionalinius politikus atsižvelgti į savivaldybių ir regionų poreikius bei siūlymus. Ne mažiau svarbūs buvo ir valdybos susitikimai su Prezidentūros atstovais, Seimo nariais, ministrais, įvairių institucijų vadovais, ekspertais ir specialistais.
Viena esminių LSA funkcijų – suformuoti ir apibendrinti visų 60-ies šalies savivaldybių poziciją įvairiais klausimais – įmanoma tik veikiant aktyviai valdybai, kuri šias pozicijas išsamiai analizuoja, svarsto ir pristato įstatymų leidėjams.
Šios kadencijos valdyba priėmė ir LSA tarybai bei suvažiavimui pristatė ne vieną rezoliuciją, įtvirtinančią svarbiausius metų savivaldos tikslus tokiais strateginiais klausimais kaip valstybinės žemės perdavimas disponuoti savivaldybėms ar didesnės finansinės galimybės įgyvendinti investicinius projektus.
Dėkojame valdybos nariams ir už tai, kad visose LSA darbotvarkėse svarbiausias buvo ne konkrečios vietos ar politinės partijos, o bendras savivaldos interesas. Būtent dėl to LSA vis labiau vertinama kaip patikima aukšto ekspertinio lygio organizacija.
Ketvirtadienio posėdyje valdyba nutarė kreiptis į premjerę Ingridą Šimonytę atkreipdami dėmesį, kad kokybiškai naują vietos savivaldos modelį įtvirtinantis ir balandžio 1 d. įsigaliojantis naujasis Vietos savivaldos įstatymas (VSĮ) reikalauja visų sričių teisės aktų peržiūros ir suderinimo su nustatytais savivaldybės institucijų įgaliojimais.
„LSA valdyba kreipiasi į Jus, gerbiama premjere, su prašymu imtis skubių priemonių, kad ministrai savo valdymo srityse kuo greičiau užtikrintų teisės aktų suderinimą su VSĮ, nes vietos bendruomenės, gyventojai ir verslas turi gauti savalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas, o savivaldybių institucijos tinkamai įgyvendinti savo pareigas,“ – sakoma kreipimesi.
Turint galvoje, kad įsigaliojus įstatymui pasikeis mero statusas ir jis taps savivaldybės vykdomąja institucija, ypatingai padidės atliekamų funkcijų ir atsakomybių apimtys, todėl tapo būtina koreguoti merų ir vicemerų atlyginimų nustatymo tvarką. Juo labiau, kad apie tai buvo diskutuota kuriant naująjį vietos savivaldos modelį ir stiprinant mero atsakomybes.
Valdybos nariai nutarė kreiptis į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą su prašymu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme įtvirtinti adekvačius mero darbo užmokesčio dydžius.