Toks buvo ir pats J. Vileišis – visą gyvenimą laikėsi demokratinės tvarkos principų. Šis bruožas jungė visą įvairialypę J. Vileišio veiklą.
Jis – varpininkas, V. Kudirkos šalininkas, jo tautinių demokratinių idėjų puoselėtojas.
Jis – brolio Petro tautinės kultūrinės veiklos bendražygis Vilniuje –padeda leisti pirmąjį lietuvišką „Vilniaus žinių“ dienraštį, su jaunatvišku entuziazmu gina lietuvių kalbos teises sulenkėjusio Vilniaus ir jo krašto bažnyčiose, steigia kultūros draugijas ir plėtoja jų veiklą.
Jis – Lietuvos tarybos narys, ieškąs optimalių kelių nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti, Vasario 16 d bendraautorius ir Signataras.
Jis – pirmųjų nepriklausomos Lietuvos ministrų kabinetų (antrojo ir ketvirtojo) narys, kuriantis demokratinių krašto savivaldybių principus, pradėjęs kurti nacionalinę finansų sistemą.
Jis – pirmasis Lietuvos Respublikos pasiuntinys Amerikoje, laužiantis tarptautinio Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ledus.
Jis –pirmasis ir ilgametis Kauno miesto burmistras, praktiškai įgyvendinantis demokratinius savivaldybių principus.
Jis – teisininkas ir žymus publicistas, nuoširdus dailės gerbėjas ir menininkų bičiulis, kultūros mecenatas.
Jono Vileišio gyvenimas truko septyniasdešimt metų, iš jų penkiasdešimt metų jis atsidėjęs tarnavo lietuvių tautai, Lietuvai. Pagrindinės idėjos, kurios jam nušvietė kelią, buvo t a u t i š k u m a s, d e m o k r a t i j a, h u m a n i z m a s. Jos lėmė dvasinę J. Vileišio asmenybės jėgą, grožį, istorinį jom darbų reikšmingumą.