Pasaulinėje vietos savivaldos deklaracijoje nurodyta: „Savivaldybės, remdamosi savo valdžia, turi teisę kurti asociacijas savo bendriems interesams apsaugoti ir remti, taip pat atitinkamoms paslaugoms savo nariams teigti“. Vietos valdymo organų teisė jungtis į asociacijas bei bendradarbiauti su analogiškomis institucijomis deklaruojama ir Europos vietos savivaldos chartijoje: „Vietinės valdžios organų teisė priklausyti asociacijai, siekiant ginti ir remti bendrus interesus ir priklausyti tarptautinei vietinės valdžios organų asociacijai pripažįstama kiekvienoje valstybėje“.
Dar 1924 metais Lietuvos miestų savivaldybės, siekdamos apginti savo interesus ir demokratiją, susivienijo ir įkūrė Lietuvos miestų sąjungą. 1991 – 1995 metais Lietuvoje veikė net 4 savivaldybių sąjungos, kurios buvo įsteigtos, atsižvelgiant į savivaldybių pakopas ir savivaldybių specifiką. Nors per tuos metus šios sąjungos glaudžiai bendradarbiavo savivaldybių mokymo, ryšių su užsienio savivaldybių organizacijomis koordinavimo srityse, leido žurnalą, tačiau vis tik sudėtinga joms buvo formuoti bendrą savivaldybių poziciją esminiais klausimais ir nuosekliai šios pozicijos laikytis.
Šalies savivaldybės kasdien savo veikloje susiduria su daugybe iššūkių bei problemų ir tik veikdamos kartu jos gali padaryti žymiai daugiau negu pavieniui. Todėl 1995 metais buvo nuspręsta įkurti Lietuvos savivaldybių asociaciją (toliau – LSA).
LSA įkurta remiantis 1995 metų įstatymu „Dėl savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“. Šiame įstatyme buvo apibrėžtos ir LSA steigimo bei veiklos pagrindinės nuostatos, darbo tikslai, teisinis veiklos pagrindas.
Steigiamasis Savivaldybių asociacijos suvažiavimas įvyko 1995 metų birželio mėnesį. LSA nariais tapo 55 iš 56 šalies savivaldybių. Netrukus po suvažiavimo buvo suformuoti ir LSA valdymo organai. Pagrindinį uždavinį LSA nariai išsikėlė – tapti realia atsvara Vyriausybei, kas nulėmė ir politinių organų formavimo principus bei veiklos pobūdį.
Nuo pat įsikūrimo pradžios LSA atkakliai sprendė savivaldybių teisių, finansų, biudžeto, žemės valdymo, atsakomybių neapibrėžtumo klausimus su šalies valdančiosiomis institucijomis. Taip po trejų metų – 1998-iais gruodžio mėnesį buvo pasirašytas trišalis Finansų ministerijos, tuometinės Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir LSA bendrų derybų dėl savivaldybių pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių protokolas.
2000 –iais metais oficialiu Vyriausybės ir LSA susitarimu „Dėl dvišalio bendradarbiavimo“ buvo sudaryta Vyriausybės ir LSA dvišalė komisija ir patvirtinti šios komisijos nuostatai. Dvišalės komisijos tikslas – interesų bei pozicijų tarp Vyriausybės ir LSA derinimas, probleminių klausimų, kylančių dėl santykių tarp Vyriausybės institucijų ir savivaldybių (kurių jos negali išspręsti be valstybės institucijų pagalbos) nagrinėjimas, išvadų ir pasiūlymų savivaldos plėtrai aktualiais klausimais teikimas.
Šiandien LSA yra pagrindinis savivaldybių bendrųjų interesų atstovas. LSA– tai organizacija atstovaujanti savo narėms – 60-iai miestų ir rajonų savivaldybių. LSA sprendžia savivaldybių bendrąsias problemas, atstovauja joms šalies valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių bei kitose tarptautinėse organizacijose. Taip pat asociacija stiprina vietos savivaldą, formuoja savivaldybių veiklos strategiją ir koordinuoja jų veiklą įvairiose srityse.
Tai, kad šiandien Lietuvoje yra tik viena, visoms savivaldybėms atstovaujanti bendra asociacija – didelis privalumas, kurį vertina ir tarptautinės organizacijos.