LSA valdyba ir taryba priėmė pozicijas dėl svarbių biudžeto, socialinės paramos bei šilumos ūkio klausimų

LSA taryba pritarė Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui. Jame, be kita ko, siūloma gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) Vilniaus miesto savivaldybei padidinti 2 procentiniais punktais iki 42 procentų, o Mažeikių rajono savivaldybei padidinti 4 procentiniais punktais iki 99 proc. Padidinus šioms savivaldybėms tenkančias GPM dalis, jų biudžetų pajamos nemažėtų 2013 metais, palyginus su 2012-iaisias.

Be to, po ne vienerių metų LSA pastangų ginant savivaldybių poziciją, įstatymo projekte pagaliau atsisakoma savivaldybių biudžetų savarankiškų pajamų augimo ribojimo, kuris buvo taikytas minėtų pajamų (skaičiuojamų be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) augimui 2010-2012 metais.

LSA taryba

LSA taryba taip pat priėmė nutarimą, kuriuo nepritariama Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, jeigu nebus atsižvelgta į esminius LSA tarybos siūlymus.

LSA prašo padidinti siūlomą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą, nuo 57,28 iki 63,91 procento. 2013 m. numatomas savivaldybių biudžetų išlaidų didėjimas, tad jeigu savivaldybių biudžetams tenkanti GPM dalis bus mažinama, dalis savivaldybių pritrūks lėšų padidintai iki 850 Lt minimaliai mėnesinei algai, padidintam socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti bei kitoms reikmėms.

Taip pat prašoma įstatymo projekte numatyti galimybes nepanaudotą specialiosios tikslinės dotacijos dalį mokinio krepšeliui finansuoti, įvykdžius ugdymo planą, ketvirtame ketvirtyje naudoti kitoms švietimo reikmėms, pirmiausia – įsiskolinimams dengti.

Kalba finansų viceministras E. Žilevičius

Savivaldybės taip pat siekia, jog nepanaudota specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti dalis galėtų būti ketvirtame ketvirtyje naudojama bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms finansuoti, pirmiausia – įsiskolinimams dengti. Taip visos savivaldybės būtų skatinamos efektyviau ir racionaliau naudoti lėšas, skirtas socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti, bei kitoms valstybės perduotoms funkcijoms atlikti.

LSA viceprezidentai V. Komskis, K. Vaitukaitis, B. Ropė, prezidentas R. Malinauskas, direktorė R. Žakaitienė

Šiuo metu nemaža dalis savivaldybių jau nebegali skolintis tęstiniams investiciniams projektams, kurie nėra finansuojami iš Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, ir papildomoms išlaidoms, kurios yra netinkamos finansuoti iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, kadangi kai kurių savivaldybių skola jau pasiekė 45 proc. skolos limitą nuo savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų).  Todėl LSA taryba savo nutarime prašo padidinti šį skolinimosi limitą iki 55 proc.

LSA direktorė Roma Žakaitienė pažymėjo, jog, nors derybos dėl kitų metų biudžeto su Finansų ministerija numatytos pagal įstatymą ir jos vyksta, tačiau LSA atstovams kaskart labai sudėtinga dalyvauti tokiuose susitikimuose nesusipažinus su pirminiu biudžeto projektu. LSA direktorė išreiškė viltį, kad ateityje tokiose derybose bus galima dalyvauti turint bent preliminarias pozicijas.

Šių metų derybose su Finansų ministerija LSA vadovams pavyko pasiekti, jog 2013 metams savivaldybėms ketinama numatyti papildomas lėšas padidintai minimaliai algai išmokėti, 10 mln. litų – socialinį darbą dirbančiųjų padidintiems tarnybiniams atlyginimams išmokėti, taip pat 5 procentiniais punktais padidinti savivaldybių 2013 metų skolinimosi limitus, kurie reikalingi įgyvendinti ar tęsti projektus, finansuojamus iš ES fondų.

LSA valdyba ir taryba priėmė ir esminį sprendimą pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui socialinę pašalpą 2013- 2014 m. teikti kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją. Tokia kompensacija būtų skiriama pagal 2012 metais socialinei pašalpai panaudotas faktines išlaidas. Kompensaciją už komunalines paslaugas siūloma ir toliau palikti kaip savivaldybėms valstybės deleguotą funkciją.

Priimdama šį sprendimą LSA valdyba bei taryba rėmėsi ir penkių pilotinių savivaldybių, kurios jau išbandė šį modelį, patirtimi bei faktu, kad pastaraisiais metais socialinių pašalpų gavėjų skaičius savivaldybėse didėja, todėl būtina mažinti piktnaudžiavimo pašalpomis galimybes.   

LSA valdybos nariai taip pat svarstė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengtą Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė nepritarti nuostatoms, reglamentuojančioms šilumos tinklų perdavimą nacionaliniam operatoriui bei šilumos kainų nustatymo ir investicijų derinimo perdavimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Taip savivaldybės būtų visiškai nušalintos nuo šilumos ūkio valdymo, tačiau joms būtų palikta atsakomybė už valstybinės valdžios ir valdymo institucijų priimtus sprendimus. Valdyba taip pat siūlo atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių šilumos tinklų, perdavimo bei šilumos tiekimo veiklų atskyrimą nuo šilumos gamybos veiklos bei numatyti konkurencijos skatinimą šilumos gamybos veikloje esamoje šilumos ūkio valdymo schemoje bei šilumos energijos gamybos skatinimą iš atsinaujinančių energijos išteklių, tam nukreipiant ES struktūrinių fondų lėšas.

Valdybos nariai A. Katinas, V. Čepas (pavaduojantis Klaipėdos merą), E. Jankevičius, A. Kupčinskas

Savivaldybės akcentuoja, jog šiandieninė padėtis šilumos ūkyje jų taip pat netenkina, o  šilumos ūkio sektorių reglamentuojančius teisės aktus būtina tobulinti. Tačiau, jų nuomone, įstatymo pakeitimai parengti neatlikus išsamios sektoriaus analizės, pasigendama skaičiavimais pagrįstų argumentų dėl pakeitimų naudos tiek efektyvesniam šilumos ūkio valdymui, tiek galutiniam vartotojui, be to, nėra aiškios šilumos ūkio pertvarkos koncepcijos bei aiškaus reformos įgyvendinimo modelio. Taip pat lieka neaišku, kokios įtakos įstatymo nuostatų įgyvendinimas turės valstybės ir savivaldybių biudžetams bei šilumos kainoms, todėl įstatymo rengėjai turėtų pateikti pagrįstus ekonominius paskaičiavimus.  

LSA valdyba taip pat apsisprendė, kokias tris institucijas siūlyti Ministro Pirmininko sudarytai darbo grupei apdovanojimams už veiksmingas antikorupcines iniciatyvas. Šių apdovanojimų tikslas – pagerbti ir paskatinti asmenis, iniciatyviai ir rezultatyviai veikiančius korupcijos prevencijos srityje, plačiau paviešinti informaciją apie jų 2012 m. įvykdytas ar vykdomas veiksmingas antikorupcines iniciatyvas ir taip skatinti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą antikorupcinėje veikloje.